Doriano Grėjaus portretas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Doriano Grėjaus portretas
Lippincott doriangray.jpg
Autorius(ė) Oskaras Vaildas
Žanras fantastinis, filosofinis romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas The Picture of Dorian Gray
Šalis Anglija
Kalba anglų k.
Leidykla Lippincott's Monthly Magazine
Išleista 1890 m.
ISBN 0-14-143957-2

„Doriano Grėjaus portretas“ (angl. The Picture of Dorian Gray) – vienintelis išspausdintas Oskaro Vaildo romanas. 1890 m. jis pasirodė žurnale Lippincott’s Monthly Magazine. Kūrinyje pasakojama apie Dorianą Grėjų – Bezilio Holvardo paveikslo pozuotoją. Nagrinėjamos nuodėmės, meno, grožio ir kultūros reikšmės idėjos, teigiama hedonistinė pasaulėžiūra.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Lordas Henris Votonas lankosi pas savo draugą, dailininką Bezilį Holvardą. Šis tapo Henriui įspūdį darantį jaunuolio paveikslą, todėl Henris prašo draugo supažindinti su paveikslo herojumi. Dorianas Grėjus žavi savo jaunyste, tyrumu, naivumu. Tačiau susipažinęs su Henriu jis pasikeičia – perima savo naujojo draugo hedonistinę pasaulėžiūrą, aukštinančią grožį, malonumus, jaunystę. Kuomet Bezilis baigia portretą, Dorianas išsako troškimą, kad jis išliktų amžinai jaunas ir žavus, o sentų paveikslas.

Dorianas pradeda gyventi naują gyvenimą – ieškoti malonumų. Viename teatre jis pamato ir netrukus susižavi jauna aktore – Sibile Vein. Dorianas Grėjus, prisistatęs „Pasakų Princu“, pasižada vesti Sibilę. Jis pasikviečia savo draugus Henrį ir Bezilį stebėti, kai Sibilė vaidina „Romeo ir Džiulijetoje“, tačiau tame spektaklyje ji pasirodo tragiškai. Dorianas ja nusivilia ir palieka, o mergina vėliau nusižudo. Grįžęs namo, Dorianas Grėjus ima gailėtis savo poelgio ir netrukus pastebi, kad jo portretas pasikeitė – įgijo kažkokių naujų, žiaurių bruožų. Jo troškimas išsipildė – vietoje jo keičiasi portretas. Dorianas Grėjus paslepia portretą nenaudojamame kambaryje, kad niekas nesužinotų jo paslapties.

Kitus 18 metų Dorianas Grėjus gyvena vien bandydamas naujus malonumus – keliaudamas, kolekcionuodamas brangenybes, klausydamas muzikos, vartodamas narkotikus ir kt. Tokiam jo gyvenimo būdui įtaką padariusi Henrio dovanota prancūziška „dekadentinė“ knyga (kūrinyje ji neminima, bet Vaildas vėliau atskleidė, kad turėjo galvoje Joris-Karl Huysmans romaną À rebours).

Vieną naktį, prieš išvykdamas į Paryžių, Bezilis užsuka pas Dorianą pakalbėti, dėl apie jį sklandančių apkalbų. Dorianas nesijaučia esąs kaltas ir nuveda Bezilį į slaptąjį kambarį, kur atskleidžia savo portreto paslaptį. Netrukus Grėjų pagauna įtūžis ir jis nužudo dailininką, nes jam suverčia visą kaltę dėl savo likimo. Kitą dieną jis šantažuodamas priverčia savo draugą, chemiką Alaną Kempbelą sunaikinti lavoną. Grėjus, kamuojamas žmogžudystės kaltės, nuvyksta į prieplaukos smuklę, kur raminasi opijumi. Ten jį užklumpa Džonas Veinas – Sibilės brolis, siekiantis atkeršyti už sesers mirtį. Nors Grėjui pavyksta apgauti užpuoliką, tačiau šis vėliau tęsia persekiojimą.

Dorianą užvaldo baimė, jis išvysta Veiną prie savo namų. Vėliau vienos jo išvykos metu per medžioklę nušaunamas žmogus, kuris pasirodo ir esąs Veinas. Sukrėstas tokių įvykių, Dorianas Grėjus bando keisti savo gyvenimą. Jis įsimyli kaimietę Heti Merton, bet paskutinę akimirką jos atsisako, norėdamas išsaugoti jos nekaltybę. Didžiuodamasis savo poelgiu Grėjus nusprendžia patikrinti, ar paveikslas pasikeitė, kai jis ėmė elgtis moraliai. Tačiau paveikslas dar baisesnis, jis įsitikina, kad Henris buvo teisus – po jo bandymu gyventi moraliai slypėjo tuštybė, smalsumas ir naujų pojūčių troškimas. Dorianas Grėjus čiumpa peilį, kuriuo nužudė Bezilį, ir smeigia į portretą. Išgirdę riksmą tarnai pakviečia policiją. Įsilaužę į kambarį jie atranda žuvusį Dorianą Grėjų – jo kūnas pasenęs ir bjaurus, o paveikslas toks, koks buvo nutapytas.

Veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Kūrinyje yra 3 pagrindiniai veikėjai. Vaildas juos apibūdino kaip 3 jo atspindžius: Bezilis – kokiu vaizduoja save, Henris – kokiu jį vaizduoja kiti, Dorianas – kokiu norėtų būti.

  • Dorianas Grėjus (Dorian Gray) – žavus ir narcisistiškas jaunuolis, savo gyvenimu bandąs patirti hedonizmo idėją.
  • Bezilis Holvardas (Basil Hallward) – konservatyvus ir nuobodokas menininkas, kuriam Dorianas tapo įkvėpimo šaltiniu.
  • Lordas Henris Votonas (Henry Wotton) – dekadentiškas dendis, moralės kritikas, hedonizmo propaguotojas, fin de siècle laikotarpio žmogus.

Apie romaną[taisyti | redaguoti kodą]

Vaildas kūrinį parašė per 3 savaites. Po romano paskelbimo kilo skandalas – „Doriano Grėjaus portretą“ reikalauta uždrausti, o autorių nuteisti už amoralaus gyvenimo būdo propagavimą. Tačiau skaitytojų tarpe jis buvo populiarus. Kūrinys laikomas filosofiniu romanu su dekadentiška, faustiška dvasia. Čia Fausto vietoje – Dorianas Grėjus, o Mefistofelio – lordas Henris. Romane jaučiamos ir kitų kūrinių įtakos, bet bendrai jis laikomas unikaliu literatūros istorijoje.

Pagal šį romaną pastatyta daug filmų. Pats Doriano Grėjaus vardas dažnai naudojamas kaip amžinos jaunystės sinonimas. Doriano Grėjaus sindromu vadinamos didelės pastangos paslėpti kūno senėjimo požymius.

Lietuviški leidimai[taisyti | redaguoti kodą]