Dopingas olimpinėse žaidynėse
Dopingas ir kiti rezultatų gerinimo veiksmai olimpinėse žaidynėse buvo nuo pat olimpinės istorijos pradžios Senovės Graikijoje.
Dopingo vartojimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmųjų olimpinių žaidynių laikais atletai gerdavo specialius „stebuklingus“ gėrimus ir valgydavo egzotinę mėsą tikint, kad tai padės pagerinti sportinius rezultatus.
Šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse sukčiavimas įgavo kitokią prasmę ir rezultatus buvo siekiama gerinti cheminiais būdais (dopingu). Tiesa, ankstyvoje istorijoje dopingo vartojimas buvo labai supaprastintas, pavyzdžiui, maratono bėgikui Thomas Hicks 1904 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pačių varžybų metu treneris davė strichnino ir brendžio.[1]
Prasidėjus XX a. sportininkai atrado būdų fizinių galimybių plėtimui didindami testosterono kiekį organizme. Kai tokie būdai tapo masiniai, buvo aišku, kad tai ne tik pagerina sportininkų rezultatus, tačiau ir kelia grėsmę atleto sveikatai. Vienintelis atvejis, kai sportinininkas mirė nuo dopingo vartojimo buvo 1960 m. žaidynėse. Danų dviratininkas Knud Enemark Jensen varžybų metu nukrito nuo dviračio ir vėliau mirė. Tyrimai įrodė, kad dėl amfetamino poveikio sportininkas lenktynių metu prarado sąmonę.[2] Šis įvykis parodė pasauliui, kaip stipriai dopingas paplitęs tarp sportininkų. Panašiu metu sporto federacijos pradėjo drausti cheminių preparatų vartojimą, o Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė atitinkamas tvarkas 1967 m.
Pirmieji teigiami testai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmuoju sportininku, oficialiai pagautu vartojančiu dopingą, tapo šiuolaikinės penkiakovės sportininkas Hans-Gunnar Liljenwall iš Švedijos. 1968 m. vasaros olimpinėse žaidynėse jis prarado bronzos medalį ir pats teigė, kad prieš startą „išgėrė du alaus bokalus nervams palengvinti“.[3] Tose žaidynėse jis buvo vienintelis, pagautas vartojantis neleistinus preparatus. Vėliau, gerėjant technologijoms, pagautų sportininkų skaičius didėjo.
Sisteminis dopingo vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas labiausiai pagarsėjusių sisteminių dopingo vartojimo olimpinėse žaidynėse atvejų buvo susijęs su XX a. 8 ir 9-ajame dešimtmečiuose Rytų Vokietijoje vykdyta dopingo programa. Valdžios organizuoto dopingo vartojimo programa turėjo kodinį pavadinimą „Valstybės planas 14.25“ ir buvo skirta gerinti valstybės įvaizdį ir žinomumą laimint medalius. 1990 m. atrasti dokumentai parodė, kad sportininkų treneriai skatino arba sportininkams nežinant skirdavo anabolinius steroidus. Kai kada vos 11 metų amžiaus atletai be jų ir tėvų žinios gaudavo šių preparatų. Tuo metu nebuvo rimtų įrodymų dėl šios sistemos naudojimo, nors Rytų Vokietijos atletų laimėtų medalių skaičius augo stulbinamai: 1972 m. žaidynėse plaukime laimėjo 4 sidabro ir 1 bronzos medalį, o po ketverių metų šis skaičius pasiekė 10 aukso medalių (iš 12 galimų), 6 sidabro ir 1 bronzos. Rimti įrodymai buvo atrasti tik griuvus Berlyno sienai. Išslaptinti dokumentai parodė, kad Rytų Vokietijos vyriausybė ėmėsi visų įmanomų dopingo vartojimo priemonių, siekiant pagerinti rezultatus ir šalies įvaizdį. Dauguma šalies vyriausybės narių, atsakingų už šiuos veiksmus, vėliau buvo nubausti įvairiomis bausmėmis.[4]
Pasak JK žurnalisto Andrew Jennings, KGB taip pat imdavosi visų įmanomų veiksmų, padedant Sovietų Sąjungos sportininkams išsisukti nuo teigiamų dopingo vartojimo testų.[5] Kalbant apie 1980 m. vasaros olimpines žaidynes, vykusias Maskvoje, Australijos tyrėjai teigė, kad „Yra maža tikimybė, kad nors vienas medalio laimėtojas, ypač aukso, nebuvo paveiktas vienu ar net keliais dopingo preparatais. Maskvos olimpiada galėtų vadintis chemikų olimpiada“.[6]
2016 m. atskleisti dokumentai parodė, kad Sovietų Sąjunga planavo sisteminį dopingo vartojimo skatinimą lengvojoje atletikoje ruošiantis 1984 m. vasaros olimpinėms žaidynėms JAV. Tai neįvyko, nes šalis boikotavo žaidynes.[7] Vienas šių įvykių liudininkų tapo lengvosios atletikos komandos vadovas dr. Sergejus Portugalovas. Jo parodymai padėjo sustiprinti Rusijos sportininkų dopingo vartojimo įtarimus prieš 2016 m. žaidynes.
9-ajame XX a. dešimtmetyje Tarptautinis olimpinis komitetas ėmėsi stipresnių žingsnių kovojant su dopingo vartojimu ir 1999 m. įkūrė Pasaulinę antidopingo agentūrą.
Medalių anuliavimas pagal šalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš viso 34 skirtingų šalių atletai prarado olimpinius medalius dėl teigiamų dopingo vartojimų testų.
| Medalių anuliavimas pagal šalis | ||||
|---|---|---|---|---|
| Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
 SSRS Jungtinė olimpinė komanda Rusija
|
12 | 25 | 13 | 50 |
 Baltarusija
|
2 | 3 | 6 | 11 |
 Ukraina
|
1 | 4 | 5 | 10 |
 Kazachstanas
|
5 | 2 | 2 | 9 |
 JAV
|
5 | 1 | 2 | 8 |
 Bulgarija
|
4 | 2 | 1 | 7 |
 Turkija
|
1 | 4 | 0 | 5 |
 Kinija
|
3 | 0 | 1 | 4 |
 Ispanija
|
3 | 0 | 1 | 4 |
 Vengrija
|
2 | 2 | 0 | 4 |
 Uzbekija
|
1 | 1 | 1 | 3 |
 Švedija
|
0 | 1 | 2 | 3 |
 Armėnija
|
0 | 0 | 3 | 3 |
 Moldavija
|
0 | 0 | 3 | 3 |
 Vokietija
|
2 | 0 | 0 | 2 |
 Rumunija
|
1 | 0 | 1 | 2 |
 Šiaurės Korėja
|
0 | 1 | 1 | 2 |
 Graikija
|
0 | 0 | 2 | 2 |
 Lenkija
|
1 | 0 | 0 | 1 |
 Kanada
|
1 | 0 | 0 | 1 |
 Jamaika
|
1 | 0 | 0 | 1 |
 Bahreinas
|
1 | 0 | 0 | 1 |
 Airija
|
1 | 0 | 0 | 1 |
 Italija
|
0 | 1 | 0 | 1 |
 Kuba
|
0 | 1 | 0 | 1 |
 Azerbaidžanas
|
0 | 1 | 0 | 1 |
 Suomija
|
0 | 1 | 0 | 1 |
 Mongolija
|
0 | 1 | 0 | 1 |
 Kirgizija
|
0 | 0 | 1 | 1 |
 Norvegija
|
0 | 0 | 1 | 1 |
.svg){kind=small} Jungtinė Karalystė
|
0 | 0 | 1 | 1 |
 Nyderlandai
|
0 | 0 | 1 | 1 |
| Iš viso | 47 | 51 | 48 | 146 |
Medalių anuliavimas pagal lytį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
52 procentai anuliuotų medalių buvo laimėti vyrų, 48 procentai – moterų.
| Medalių anuliavimas pagal lytį | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Lytis | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso | Procentas |
| Vyrai | 27 | 24 | 25 | 76 | 52,1 % |
| Moterys | 20 | 27 | 23 | 70 | 47,9 % |
| Iš viso | 47 | 51 | 48 | 146 | 100 % |
Medalių anuliavimas pagal sporto šaką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medaliai buvo anuliuoti 19 skirtingų sporto šakų atstovų. 13 jų buvo vasaros olimpinėse žaidynėse, 6 – žiemos.
| Medalių anuliavimas pagal sporto šaką | ||||
|---|---|---|---|---|
| Sporto šaka | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
| Lengvoji atletika | 18 | 18 | 12 | 48 |
| Sunkioji atletika | 13 | 13 | 20 | 46 |
| Lygumų slidinėjimas | 6 | 6 | 1 | 13 |
| Imtynės | 2 | 6 | 3 | 11 |
| Dviračių lenktynės | 1 | 1 | 3 | 5 |
| Jojimas | 2 | 0 | 1 | 3 |
| Biatlonas | 0 | 3 | 0 | 3 |
| Bobslėjus | 2 | 0 | 0 | 2 |
| Skeletonas | 1 | 0 | 1 | 2 |
| Šaudymas | 0 | 1 | 1 | 2 |
| Šiuolaikinė penkiakovė | 0 | 0 | 2 | 2 |
| Gimnastika | 1 | 0 | 1 | 2 |
| Plaukimas | 1 | 0 | 0 | 1 |
| Irklavimas | 0 | 0 | 1 | 1 |
| Greitasis čiuožimas | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Dziudo | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Kanojų irklavimas | 0 | 0 | 1 | 1 |
| Boksas | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Kalnų slidinėjimas | 0 | 0 | 1 | 1 |
| Iš viso | 47 | 51 | 48 | 146 |
Taip pat skaitykie[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tom Hicks Archyvuota kopija 2020-04-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ THE CODE Archyvuota kopija 2009-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Hans-Gunnar Liljenvall
- ↑ Just Following Orders, Doctors' Orders
- ↑ Drug Games– The International Olympic Committee and the Politics of Doping
- ↑ Drug Games– The International Olympic Committee and the Politics of Doping
- ↑ The Soviet Doping Plan: Document Reveals Illicit Approach to ’84 Olympics