Donatas Butkus (1936)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Donatas Butkus
Gimė 1936 m. sausio 24 d. (88 metai)
Gintališkė, Platelių valsčius
Veikla geofizikas, pedagogas
Partija 1962 m. SSKP
Alma mater 1962 m. Šiaulių pedagoginis institutas

Donatas Butkus (g. 1936 m. sausio 24 d. Gintališkėje, Platelių valsčius) – Lietuvos geofizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Ekologijos ir žmonių saugos tarptautinės mokslų akademijos narys (1997 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 19641969 m. Šiaulių 7-tosios vidurinės mokyklos direktorius.[1] Nuo 1969 m. dirba Fizikos institute. 1977–1987 m. mokslinis sekretorius, 1987–1997 m. Aplinkos radioaktyvumo laboratorijos vedėjas. 1999 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras. 19922001 m. Vilniaus pedagoginio universiteto, nuo 1992 m. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (iki 1996 m. Vilniaus technikos universitetas) dėstytojas, nuo 2001 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš radioaktyviųjų inertinių dujų, Lietuvos dirvožemių taršos radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio atmosferos geofiziniams procesams. Nustatė radioizotopų Cs migracijos įvairiuose gruntuose dėsningumus, sudarė jo pasiskirstymo Lietuvoje žemėlapius, palygino su buvusia tarša iki Černobylio AE katastrofos. Įvertino lygiavertės dozės galios laukų pasiskirstymą ir kaitą pažemio ore.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kriptono-85 geofizinės problemos atmosferoje, su Boleslovu Styra, rusų kalba, 1988 m., anglų kalba (Geophysical problems of Krypton-85 in the atmosphere. New York, Washington, Philadelphia, London: Hemisphere Publishing Corporation), 1991 m.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Donatas Butkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 315
  2. Donatas Butkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 672 psl.