Dominikos Respublikos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
FIAV 011010.svg Valstybinė ir karinė Dominikos Respublikos vėliava, pločio ir ilgio santykis 5:8
FIAV 100100.svg Tautinė Dominikos Respublikos vėliava, pločio ir ilgio santykis 5:8
Istorinė Cominikos Respublikos vėliava iki 1844 metų

Dominikos Respublikos vėliavoje, kaip numato Dominikos Konstitucijos 96-asis straipsnis, vaizduojamas centrinis baltas kryžius, besitęsiantis iki kraštų ir dalijantis vėliavą į keturis stačiakampius; viršutinis kairysis ir apatinis dešinysis yra mėlyni, o viršutinis dešinysis ir apatinis kairysis yra raudoni. Valstybinėje ir karinėje vėliavoje kryžiaus centre yra mažas herbas, vaizduojantis skydą, prilaikomą lauro (kairėje) ir palmės (dešinėje) šakelių; virš skydo esantis kaspinas skelbia valstybės šūkį: Dios, Patria, Libertad (Dievas, Tėvynė, Laisvė). Po skydu esančiame raudoname kaspine įrašyti žodžiai República Dominicana. Skydo centre, apsupta šešių iečių (iš kurių keturios laiko Dominikos vėliavas), pavaizduota Biblija su kryželiu virš jos. Manoma, jog ji atversta ties Evangelija pagal Joną, 8:32, teigiančia Y la verdad nos hará libre (Ir tiesa mus išlaisvins).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dominikos Respublikos vėliava kilo iš slaptos revoliucinės draugijos La Trinitaria vėliavos. Ši 1838 m. Juan Pablo Duarte sukurta ir vadovaujama draugija išlaisvino Dominikos Respubliką iš Haičio viešpatavimo. Nepaisant karo prieš Haitį, Duarte pasinaudojo tuometine mėlynai raudona Haičio vėliava (kurios spalvos buvo paveldėtos iš Prancūzijos trispalvės) kaip pavyzdžiu savo laisvės vėliavai.

Duarte spalvų simboliką aiškino taip:

  • raudona simbolizuoja tautos kraują pralietą kovoje;
  • mėlyna reiškią nuolatinę laisvę;
  • baltas kryžius skirtas tautos aukoms, žuvusioms per nepriklausomybės kovas.

Vėliau ši laisvės vėliava buvo pakeista. 1844 m. lapkričio 6 d. buvo sukeisti raudonas ir mėlynas stačiakampiai ir vėliava įgavo dabartinę išvaizdą. Po tolesnio ispanų viešpatavimo, ši vėliava vėl įteisinta buvo 1863 m. rugsėjo 14 d.

Vėliavos proporcijos nėra smulkiau išaiškintos, vyriauja keli variantai – 2:3, 5:8, 15:23, bet visos šios proporcijos panašios į 2:3 proporciją.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]