Domas Šidlauskas-Visuomis
| Domas Šidlauskas-Visuomis | |
|---|---|
| Gimė | 1878 m. rugpjūčio 17 d. Reivyčiai, Telšių apskritis |
| Mirė | 1944 m. (~66 metai) Pakempiniai, dab. Akmenės rajonas |
| Palaidotas (-a) | Pakempinių kapinės |
| Religija | visuomybė |
| Veikla | publicistas, redaktorius, visuom. veikėjas |
Domas Šidlauskas, žinomas slapyvardžiu Visuomis (1878 m. rugpjūčio 17 d. – 1944 m.) – Lietuvos visuomenės veikėjas, redaktorius, filosofas. Savo darbuose ir veikloje bandė apjungti baltų savasties puoselėjimą su krikščionybės elementais.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1898 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokėsi Leipcigo prekybos mokykloje.[1]
Visuomio ir kitais slapyvardžiais nuo 1897 m. rašė „Ūkininkui“, „Vienybei lietuvninkų“, „Kovai“, „Vilčiai“, „Jaunimui“, „Kultūrai“ ir kituose leidiniuose, kur be kooperatinių straipsnių spausdino ir eilėraščių. Savo straipsniuose taip pat plėtojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo istorinėse baltų žemėse idėją.
Dirbo „Lietuvos ūkininko“, „Lietuvos žinių“ redakcijose, 1910 m. redagavo „Patarėją“, buvo lietuvių kooperatyvų instruktorius. 1910 m. persikėlė į Rygą, ten redagavo „Rygos garsą“, dirbo „Rygos naujienose“. Rygoje buvo kooperatinių ir liberalių lietuvių draugijų veikėjas.
1937 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1944 m. mirė, palaidotas Pakempinių kapinėse.[2]
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Domas Šidlauskas teigė, kad pasaulyje kovoja gerasis Dievas ir blogasis Pikulas, žmoguje – geroji ir blogoji siela. Žmonijos istorijoje gėris reiškia pažangą, blogis – regresą. Fizinį grožį laikė pažangos požymiu.[3] Visuomybės tikejimo apmatus D. Šidlauskas sudarė apie 1912 m., pagrindu imdamas savaip suprastą senąjį lietuvių tikėjimą ir dorovę, bet papildydamas dar senovės indų tikėjimu, iš dalies budizmu, Visuomybės centras turėjo būti Romuva.[4]
Nuo 1931 m. Dusetų apylinkėse įsteigtoje „Romuvoje“ ėmėsi organizuoti vasaros stovyklas, kursus, pritraukdamas nemažai stovyklautojų, Bradesiuose rengdavo Kupolines. 1930 m. gyvendamas prie Dusetų miesto Visuomis įkūrė J. Basanavičiaus vardo liaudies universitetą su 15 lektorių. Kas sekmadienį universitete susirinkdavo po 550 klausytojų.[4]
Propagavo idėją buvusiose baltų žemėse įkurti Jungtines Lietuvos Valstijas ir susijungus su skandinavais – Baltoskandiją.[1]
Domėjosi kraštotyra, rinko senienas, pats bandė kasinėti senkapius. Buvo vienas K. Būgos kraštotyrinės draugijos steigėjų.
Slapyvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Slapyvardį Visuomis veikiausiai „pasiskolino“ iš Vydūno, kurio dramoje „Prabočių šešėliai“ tokiu vardu vadinasi pagrindinis veikėjas – žynys, tautos dvasios sergėtojas.[4] Kiek anksčiau būdvardines formas „visuomiai“ buvo užrašęs Simonas Daukantas.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Visuomybė, naujos, tyros tikybos mokslas, dorovė, apeigos ir organizacija (1926 m.)
- Visuomiečių religija (1931 m.)
- Kokie lietuvių bei lietuvninkų uždaviniai (1937 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 ŠIDLAUSKAS Domas, Akmenės krašto enciklopedinis žodynas.
- ↑ Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. – Vilnius: Asveja, 2009.
- ↑ Domas Šidlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Domas Šidlauskas-Visuomis – garsus kraštietis, įkūręs Romuvą, etaplius.lt