Dokozaheksaeno rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Dokozaheksaeno rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(4Z,7Z,10Z,13Z,16Z,19Z)-dokosa-4,7,10,13,16,19-heksaeno rugštis; Dokoneksetas
CAS numeris 6217-54-5
PubChem 445580
Cheminė formulė C₂₂H₃₂O₂
Molinė masė
SMILES CCC=CCC=CCC=CCC=CCC=CCC=CCCC(=O)O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda Skystis
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) – omega-3 riebalų rūgštis (RR), pasitaikanti žmogaus maiste. Dauguma tyrimų rodo, kad ji svarbi atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesuose, smegenų ir širdies sveikatai.[1] [2]

Kita omega-3 riebalų rūgšties sudaromoji dalis yra eikozapentaeno rūgštis (EPR); šios dvi RR pasitaiko kartu ir sudaro omega-3 RR. Pagrindinis DHR ir EPR šaltinis yra žuvis; kai kurie augalai, sėklos, bei riešutai turi RR, bet DHR ir ERP kiekiai skiriasi. Daugiausiai DHR randama riebesnėse, didesnėse žuvyse. Mažos žuvys kaupia DHR joms bevalgant mažesnius gyvius, kurie minta dumbliais – juose randama dokozaheksaeno rūgštis. Dvi dumblių rūšys – Crypthecodinium cohnii ir Schizochytrium turi DHR, jos pasitaiko ir riešutuose, sėklose, kiaušiniuose, kepenyse, gyvūnų smegenyse, karvės ar ožkos piene. Neseniai atrasta, kad moliuskas Perna canaliculus turi dokozaheksaeno rūgšties.[3]

Sėmenų (arba linų sėmenų) ( Linum usitatissimum) ir jo aliejus yra bene plačiausias Omega-3 riebalų, linoleino rūgščių šaltinis. Sėmenų aliejus sudaro maždaug 55% linoleino rūgštis, todėl šešis kartus turtingesni nei dauguma žuvų riebalų Omega-3 riebalų rūgščių [4] Dalis virsta organizmui eikozapentanoinė ir Omega 3 rūgštimis, nors iš tikrųjų konvertuojamas procentas gali skirtis tarp vyrų ir moterų [5]

Svarba sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas medžiagų apykaitos (metabolizmo) metu natūraliai negamina DHR – tam reikalinga mityba su omega RR. Tinkamas maistas yra svarbus užtikrinant pakankamus dokozaheksaeno rūgšties kiekius kūne. DHR itin svarbi nėštumo metu naujagimiams, vaikams, bei paaugliams. Motinos piene taip pat yra omega-3 riebiųjų rūgščių, įskaitant dokozaheksaeno rūgštį (DHR), svarbią naujagimių smegenų ir akių vystymuisi ir funkcionavimui.[6][7] Iš visų polinesočiųjų riebalų rūgščių, DHR turi itin svarbų poveikį smegenims. Žemi DHR lygiai yra asocijuojami su padidėjusia neuroninių ląstelių mirtim.[8] DHR trūkumai pastebėti sunkia depresija sergančių žmonių didžiųjų smegenų žievėje. Mityba su dokozaheksaeno rūgšties didesniais kiekiais padeda depresija ir bipoliniu nuotaikos sutrikimui sergantiems.[9][10] DHR trūkumas taip pat susijęs su mąstymo ir atminties pablogėjimu. Dokozaheksaeno rūgštis yra reikalinga smegenims, užtikrinant vyrų vaisingumą[11], ypatingą svarbą DHR turi tinklainei. Mityba su pakankamais rūgšties kiekiais gali padėti sumažinti riziką širdies ligom, pašalinant kraujo trigliceridus. Daug tyrimų priėjo prie išvados – DHR ir EPR turi itin svarbia funkcija norint užtikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.[12] Mažas DHR kiekis kūne yra siejamas su Alzheimeriu, skleroze ir kitom ligom. Mažinant kraujo trigliceridus, pagerėja mąstymas. DHR blokuoja anomalių fibrilinių baltymų susikaupimą. Šios fibrilės, vadinamos amiloidu, laikomos ląstelių degeneraciją sukeliančiomis molekulėmis. Alzheimerio ligą įtakoja patogeninis plokštelių susiformavimas iš baltymo Aβ fibrilių. Tyrimai rodo, kad DHR blokuoja kai kurių fibrilių formavimasi.[13][14][15][16] DHR limituoja rizika viršsvoriui išsivystyti.[17] Tyrimuose, atrasta, kad riebalai organizme bei kraujagyslėse kaupiasi naudojant įprastus taukus. DHR turi priešingą poveikį, svarbų sveikatos atsižvelgimu.[18]

Dokozaheksaeno rūgšties profilaktinis naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) dažnai rekomenduojama sergant širdies ligomis, nes tyrimai patvirtina ilgaamžiškumą žmonių, naudojančių DHR. Mažiems vaikams svarbu, kad jų mityboje užtektų EPR ir DHR smegenų vystymuisi. Sumažėjus cholesteroliui, kuris vadinamas „gerasis“ (DTL cholesterolis) ir išaugus „blogojo“ (MTL cholesterolis) kiekiui, rekomenduojama vartoti omega nepakeičiamas riebalų rūgštis. Idealios riebalų rūgštys turi bent trečdalį DHR, su kuria pasitaiko ir eikozapentaeno rūgštis (EPR). Du gramai tinkamų žuvų taukų turi 500–600 mg DHR/EPR.[19]

DHR riebaluose kaupiasi ir kenksmingos medžiagos. Metilgyvsidabris, dioksinai, polichlorbenzolo junginiai aptinkami mažais kiekiais žuvyse. Per dažnai valgant užterštą žuvį galimas neigiamas poveikis, ypač nėščiosioms ir naujagimiams.

Svarbu, kad žuvis butų gaudoma švariuose vandenyse, o vaistinis preparatas būtų išgrynintas ar išvalytas nuo toksinių medžiagų. Tyrimuose dioksinai ir polichlorbenzolio junginiai parodė sukeliantys vėžio ligų riziką. Dideli metilgyvsidabrio kiekiai sudaro palankias sąlygas miokardo infarktui ir gali pažeisti vaikų besivystančią nervų sistemą. Dėl anglimis kūrenamų elektrinių, metilgyvsidabris natūraliai plinta į aplinką.[20] Augaliniai omega RR šaltiniai turi skirtingas DHR ir EPR proporcijas palyginus su žuvimi, bet jie tai pat naudojami. Paplitęs dumblių koncentrato naudojimas, kaip papildas maisto medžiagose – nuo 2002 m. JAV naudojamas piene.[21] Kiti augaliniai šaltiniai – sėmenų, agurklės, kanapių ar kitų sėklų aliejus, dumblių preparatai. Sėklų aliejuose natūraliai aptinkamos sveikatai svarbios riebalų rūgštys. Išgrynintų RR yra maisto papilduose, kuriuose yra 1-2 gramai omega RR kapsulėje ar šaukštelyje taukų. Sėklų riebalinės rūgštys turi mažiau DHR, ir manoma, kad kūnas turi perdirbti šias riebalines medžiagas į DHR.

DHR žmogaus kūne[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DHR atlieka daug funkcijų medžiagų apykaitoje ir naujagimio nervų raidoje. Dokozaheksaeno rūgštis kūne virsta į kelių šeimų įtakingas medžiagas, užtikrinančias smegenų bei tinklainės sveikatą. EPR ir DHR padeda uždegiminėms ligomis, mažina eikozanoidų kiekius – leukotrienų, tromboksanų, prostaciklinų, prostaglandinų. Omega-3 RR slopina įvairių pro-uždegiminių (uždegimą sukeliančių) medžiagų sintezę: protrombozinai, α navikų nekrozės faktorius (TNF-α), interleukinai 1 ir 2 (IL-1ß, IL-2) kiekiai sumažėja. DHR įtakoja cholino, glicino, taurino apykaitą, ir atsakinga už sveikas rodopsino turinčias sinapsines pūsleles (vezikules). Kūne DHR randama smegenyse, tinklainėje ir kitur mažesniais kiekiais. Dokozaheksaeno rūgštis pagal svori sudaro 40% galvos smegenų ir 60% tinklainės, 50% neurono, 50% neuronų plazmos apvalkalo (membranos).[22]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20434961
  2. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20329590
  3. http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-3-000316.htm
  4. Thomas Bartram (2002 m. rugsėjo mėn.). Bartram's Encyclopedia of Herbal Medicine: The Definitive Guide to the Herbal Treatments of Diseases. Da Capo Press. p. 271. ISBN 978-1-56924-550-7.
  5. Šablonas:Cite pmid
  6. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20130095
  7. http://mama.balsas.lt/show-article/2614/Kodel-vaikams-reikia-nepakeiciamu-riebalu-rugsciu-[neveikianti nuoroda]
  8. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20467837
  9. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18072818
  10. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid=7338[neveikianti nuoroda]
  11. http://www.springerlink.com/index/B248553102281120.pdf[neveikianti nuoroda]
  12. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20462340
  13. http://medicina.kmu.lt/1001/1001-11e.pdf[neveikianti nuoroda]
  14. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20413879
  15. http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=15823852
  16. http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-3-000316.htm
  17. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20190170
  18. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19907107
  19. http://dhaomega3.org/index.php?category=faq
  20. http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/omega3.pdf
  21. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18464030 Crit Rev Food Sci Nutr. 2008 May;48(5):402-10. Advances in dietary enrichment with n-3 fatty acids.
  22. http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/omega3.pdf