Dmitrijus Medvedevas (1898)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
TSRS pašto ženklas, skirtas D. Medvedevui (1970 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Dmitrijus Medvedevas (1898) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dmitrijus Medvedevas (rus. Дмитрий Николаевич Медведев, 1898 m. rugpjūčio 22 d. Bežicos mieste, dabar Briansko miesto rajonas – 1954 m. gruodžio 14 d.) – kadrinis NKVD karininkas (pulkininkas), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dmitrijus Medvedevas gimė 1898 m. rugpjūčio 22 d. Bežicos mieste (dabar Briansko miesto rajonas), darbininko plieno liejiko šeimoje. Rusas.
1918 m. įstojo į Raudonąją Armiją. 1920 m. pradėjo dirbti VČK. VKP(b) narys nuo 1920 m.
Nuo 1936 m. dirbo išorinėje žvalgyboje. 1938 m. nukreiptas dirbti į GULAG'ą, skyriaus viršininku Norillage. 1939 m. pabaigoje atleistas iš NKVD organų dėl sveikatos.

1941 m. prasidėjus karui ėmė vadovauti specialiosios paskirties partizanų būriui. D. Medvevdevo vadovaujamas būrys „Mitia“ 1941 m. rugsėjį buvo permestas į vokiečių užnugarį. Būrys veikė Smolensko, Oriolo, Mogiliovo srityse. Organizavo 7 partizanų būrius iš 27, veikusių šiose srityse. Buvo sukurtas vadinamas partizanų kraštas su centrais Žizdros ir Diatkovo miestuose.
D. Medvedevas buvo dukart sužeistas ir kontūzytas. 1942 m. D. Medvedevas (tuo metu – kapitonas) atšaukiamas į Maskvą, kur jam pavedama sukurti naują partizanų būrį kovai priešo užnugaryje.

1942–1944 m. vadovavo specialiosios paskirties partizanų būriui „Nugalėtojai“ (Победители), kuris veikė centrinėje ir vakarinėje Ukrainoje. Jo būryje kariavo garsus to meto boksininkas N. Koroliovas ir žvalgas N. Kuznecovas. Būrys užsiiminėjo ir aukšto rango vokiečių karininkų bei valdininkų naikinimu – jie nukovė 11 generolų ir aukšto rango valdininkų. Taip pat nuvertė 81 karinį ešeloną. Buvo organizuota 10 naujų partizanų būrių.

Už pavyzdinę veiklą priešo užnugaryje 1944 m. lapkričio 5 d. D. Medvedevui suteikė Tarybų Sąjungos didvyrio vardą.

1946 m. išėjo į dimisiją būdamas pulkininkas. Po to rašė knygas apie kovą su okupantais vokiečių užnugaryje.

Palaidotas Maskvoje, Novodevičės kapinėse.

Knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Отряд идёт на Запад. – Львов, 1948.
  • Это было под Ровно. – М.: 1948
  • Сильные духом", 1951 (papildytas „Отряд идёт на Запад“ variantas)
    • Medvedevas D. Stiprios dvasios žmonės. Vilnius: Valst. grož. lit. l – kla, 1957. 556 p.
  • На берегах Южного Буга. – М., 1957
    • Medvedevas D. Prie Pietų Bugo. Vilnius: Valst. grož. lit. l – kla, 1958. 528 p.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]