Dmitrijus Lichačiovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dmitrijus Lichačiovas
rus. Дмитрий Сергеевич Лихачёв
Russia-2000-stamp-Dmitry Likhachev.jpg
Gimė: 1906 m. lapkričio 28 d.
Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Mirė: 1999 m. rugsėjo 30 d. (92 metai)
Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija
Veikla: rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas
Alma mater: Leningrado universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Dmitrijus Lichačiovas (rus. Дмитрий Сергеевич Лихачёв, 1906 m. lapkričio 28 d. Sankt Peterburgas1999 m. rugsėjo 30 d. ten pat) – rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas, filologijos mokslų daktaras. TSRS mokslų akademijos, nuo 1991 m. Rusijos mokslų akademijos narys.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1928 m. Leningrado universitete baigė romanų ir germanų bei slavų ir rusų filologiją. Už dalyvavimą studentų moksliniame būrelyje 1928 m. suimtas ir kalintas lageryje Solovkų salose. 1931 m. pasiųstas į Baltosios–Baltijos jūrų kanalo statybą, už gerą darbą 1932 m. iš įkalinimo paleistas. 19321933 m. leidyklos „Соцэкгиз“ literatūrinis redaktorius, vėliau tipografijos „Коминтерн“ užsienio kalbų korektorius. 19341938 m. TSRS mokslų akademijos leidyklos Leningrado skyriaus mokslinis korektorius, redaktorius. Nuo 1938 m. Rusų literatūros instituto Leningrade Senosios rusų literatūros sektoriaus jaunesnysis, nuo 1941 m. vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 1954 m. sektoriaus, nuo 1986 m. skyriaus vedėjas. 1941 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „XII a. Naugardo metraščių sąvadai“. Vokiečiams apsupus Leningradą 1942 m. su šeima evakuotas į Kazanę. 19461955 m. Leningrado universiteto profesorius. 1947 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1970 m. TSRS mokslų akademijos narys. 19851991 m. TSRS kultūros fondo, nuo 1993 m. Rusijos kultūros fondo pirmininkas. 19891991 m. TSRS liaudies deputatas. 1991 m. po Sausio tryliktosios įvykių Vilniuje pasiuntė TSRS prezidentui M. Gorbačiovui laišką reikalaudamas nedelsiant išvesti TSRS ginkluotasias pajėgas iš Baltijos šalių.[1]

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrinėdamas Rusios metraščius ir kitus senuosius rašto paminklus parodė jų estetinę vertę, aprašė, kaip juose atsiskleidžia žmogaus charakteris, kaip susiklostė literatūrinės srovės bei žanrai. Tyrinėjimo stiliui būdingas minties tikslumas, faktografija, konceptualumas. Parašė apie 500 mokslo darbų, apie 600 publicistikos straipsnių, vadovėlių, atsiminimų.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rusų metraščiai ir jų kultūrinė istorinė reikšmė, 1947 m.
  • Žmogus senosios Rusios literatūroje, 1958 m.
  • Andrejaus Rubliovo ir Jepifanijaus Išmintingojo laikų Rusios kultūra, 1962 m.
  • Tekstologija: X–XVII amžių rusų literatūros pagrindu, 1962 m., 1998 m.
  • Senosios rusų literatūros poetika, 1967 m., 1979 m.
  • Didysis palikimas: Senosios Rusios literatūros klasikiniai kūriniai, 1975 m., 1980 m.
  • „Sakmė apie Igorio žygi" ir jos laiko kultūra, 1978 m.
  • Rusų literatūros istorinė poetika: Juokas, kaip pasaulėžiūra, ir kiti veikalai 1999 m.
  • Rusų kultūra, išl. 2000 m.
  • Aš prisimenu, 1991 m.
  • Atsiminimai, 1995 m., papildomas leidimas 1997 m.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dmitrijus Lichačiovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 111 psl.