Djakas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Djakas (rus. Дьяк, gr. διακονος, diakonos 'tarnas)' – prikazo viršininkas.
Istorija [taisyti]
Pradžioje turėjo menką padėtį, buvo asmeniniais kunigaikščio tarnais, dažnai nelaisvi; saugojo kunigaikščio iždą, vedė raštus. Tokie buvo XIII–XIV a. Terminas „djakas“ paplito tik XIV a. Iki tol naudotas rusiškas sinonimas raštininkas, rus. писец.
XVI a. djakai vaidino svarbų vaidmenį vietos savivaldoje.
Viduramžių užsienio istoriniuose šaltiniuose djakai buvo vadinami kancleriais.
Literatūra [taisyti]
Гаврила Успенский. «Опыт повествования о древностях русских». Харьков, 1818 стр. 334–337
Nuorodos [taisyti]
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
 |
Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
