Diversijų ir žvalgybos grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Diversijų ir žvalgybos grupė, DŽG (rus. диверсионно-разведывательная группа; angl. diversion and reconnaissance group) – specialiosios paskirties padalinys, naudojamas žvalgybai ir diversijoms priešo užnugaryje karo metu ir prieš pradedant karo veiksmus. Tokių grupių tikslas būna dezorganizuoti užnugario dalinių veiklą, naikinti ar išvesti iš rikiuotės svarbias pramonės įmones, transporto ir ryšių objektus, karinius objektus, rinkti informaciją apie priešo dalinius, įtvirtinimus, infrastruktūrą ir pan.

DŽG paprastai būna armijos ar laivyno specialios paskirties nuolatinis padalinys, kurio nariai specialiai apmokomi. Jie mokomi minuoti ir sprogdinti, naudotis savo ir priešininko ginklais, šokti su parašiutais, naudotis akvalangais ir alpinistine įranga. Jie būna labiau fiziškai ir psichologiškai parengti nei įprastinių kovinių dalinių kareiviai, paruošti ilgai autonomiškai veikti priešo užnugaryje.

Vykdydamos gautas užduotis DŽG veikia paprastai slapčiomis, per trumpą laiką įveikia didelius nuotolius. Nedidelis grupių dydis leidžia išlaikyti slaptumą ir judrumą, tai sunkina jų paiešką ir sunaikinimą.

Kai kurie karo istorikai mano, kad Vokietijai užpuolus TSRS gerai suplanuoti ir suderinti vokiečių kariuomenės diversantų veiksmai gana smarkiai dezorganizavo TSRS karinių dalinių ryšius ir pervežimus vakarinėse TSRS dalyse, prie valstybės sienos. Tai dezorganizavo ir tarybinių dalinių veiklą, kas trukdė juos efektyviai naudoti ginantis nuo atakuojančios Vokietijos kariuomenės.

Diversijų ir žvalgybos grupių uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Išvesti iš rikiuotės priešo užnugario įstaigas ir karinius objektus;
  • Dezorganizuoti priešo transporto ir ryšių veiklą;
  • Kelti paniką priešo daliniuose ir gyventojų tarpe;
  • Rinkti žvalgybinius duomenis apie priešo dalinių buvimą, dislokacijos vietas ir pervežimus, gausumą ir ginkluotę, įtvirtinimus, transporto kelius ir ryšių linijas, karinės paskirties pramonės objektus, karinį ėkonominį potencialą.

Teisiniai DŽG veiklos aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diversinių žvalgybos grupių veikla reguliuojama tarptautinės ir karinės teisės normų. Pagal tarptautines sutartis ir kariavimo įstatymus diversiniai veiksmai leidžiami tik karo metu ir nukreipti prieš priešo valstybės, kuriai oficialiai paskelbtas karas, ginkluotųjų pajėgų ir karinio pramoninio komplekso objektus; ryšių sistemas ir transportą.

Šias taisykles pažeidžianti veikla vertinama kaip terorizmas, vedantis prie DŽG narių ir nusikalstamus įsakymus jiems davusių lyderių kriminalinės atsakomybės už karo nusikaltimus.

Pagal tarptautinės humanitarinės teisės teisės normas DŽG nariai yra kombatantai, jiems leidžiama vykdyti diversinius veiksmus prieš:

  • priešo kariškius, kovojančius su ginklu rankose;
  • karinius įrengimus;
  • karinę techniką (laivus, kovos mašinas, orlaivius ir pan.);
  • kariavimui naudojamas priemones (kariuomenę ir reikmenis pervežantį transportą, tiltus, tunelius, ryšių priemones ir kt.);
  • karinio pramoninio komplekso įmones;

Draudžiami diversiniai veiksmai prieš:

  • taikius gyventojus;
  • medicinos įstaigas ir transportą (tarp jų ir priešo ginkluotųjų pajėgų medicininius dalinius, transportą ir pan.), Raudonojo Kryžiaus įstaigas;
  • civilinės ir humanitarinės paskirties objektus.

Vykdydami savo užduotis DŽG nariai turi vilkėti karinę uniformą ar regimus savo valstybės skiriamuosius ženklus. Žvalgybinių duomenų rinkimas ar diversijų vykdymas vilkint priešininko uniformas ar civilinius drabužius vertinami kaip špionažas ar terorizmas, juos vykdantys nariai praranda kombatantų statusą, paimti į nelaisvę jie neturi karo belaisvių statuso ir baudžiami bendra kriminaline tvarka.

Šiuo požiūriu DŽG skiriasi nuo teroristinių grupių, nes jų veikla reglamentuota teisės, jos priklauso ginkluotosioms pajėgoms ar specialiosioms tarnyboms.