Dirvinis kežys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spergula arvensis
Dirvinis kežys (Spergula arvensis)
Dirvinis kežys (Spergula arvensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
( Caryophyllaceae)
Gentis: Kežys
( Spergula)
Rūšis: Dirvinis kežys
( Spergula arvensis)
Binomas
Spergula arvensis
L.

Dirvinis kežys (Spergula arvensis) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos kežių (Spergula) genties augalas. Kilo iš Vakarų Europos ir dabar yra paplitęs ten, kur vyrauja vidutinių platumų klimatas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienmetis, 10–50 cm aukščio, daugiastiebis, šakotas, briaunotas augalas. šaknys siekia 20–50 cm gylį. Stiebas kylantis arba status, viršutinėje dalyje apaugęs liaukingais plaukeliais, dažnai lipnus. Lapai siauri, bet stori, bekočiai, 2–3 cm ilgio, šviesiai ar tamsiai žali, apatinėje pusėje turi išilginę vagelę, lipnūs, plaukuoti, su prielapiais, todėl atrodo, lyg būtų menturiški.

Iki 8 mm skersmens žiedai stiebo viršūnėje padrikuose, dvistypiuose žiedynuose. Žiedkotis laibas, žiedui peržydėjus nulinksta, vaisiams prinokus atsitiesia. Vainiklapiai penki, balti, 3,5–5 mm ilgio, truputį ilgesni už taurėlapius. Taurėlapiai penki, žali, kiaušiniški, buki, su liaukingais plaukeliais. Kuokelių dešimt, kartais penki.

Žydi per visą vasarą, nuo pirmųjų birželio dienų. Žiedas žydi neilgai – vos vieną popietę. Jei per tą laiką silpnas kvapas nepavilioja vabzdžio, kuris atskrenda nektaro ir apdulkina žiedą, pasireiškia savidulka.

Vaisius – apvali, paprastai žalia, 4–7 mm ilgio dėžutė. Sėklos kiek suplotos, lęšiuko formos, juodos, aplinkui su siauru sparneliu. Augalas išbarstos daug sėklų; jos išbūna dirvoje daigios iki 20 metų.

Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 18.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga laukuose, daržuose, dirvonuose, pakelėse, miškuose, nuardytuose šlaituose, daugiausia lengvuose, puriuose, rūgščiuose, nederlinguose dirvožemiuose.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedai

Paplitusi laukų ir daržų piktžolė. Laikomas rūgštaus dirvožemio indikatoriumi.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo senų laikų dirvinis kežys žinomas kaip pašarinis augalas, kurio stambesnės formos kažkada buvo auginamos. Naudotas kaip diuretikas. Maistui galima vartoti lapus, jaunus augalus ir sėklas. Sėklose yra saponinų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]