Dirkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Dirkas
Škotiškas mažasis durklas Sgian dubh
Campbell'ų klano narys John Campbell (1749) su Campbell'ų tartanu ir dirku prie diržo. (William Mosman paveikslas)

Dirkas (angl. dirk) – ilgas škotiškas durklas tiesia dviašmene geležte. Rankena neturi ryškios gardos, o jos galvutė neretai baigiasi skritulio formos plokštuma, statmena rankenos ašiai. Dirkus kartais gamindavo iš sumažintos kalavijo geležtės, įtaisytos durklo rankenoje.

Žodžio dirk kilmė neaiški, jis užrašytas dar 1602 m., galbūt kilęs iš škot. durk (žinomo iš 1574 m.), kurio kilmė irgi neaiški (tai „Chamberas Dictionary of Etymology“ (1988 m.) versija). Kitas aiškinimas, kad žodis kilęs iš gėliško sgian dearg 'red knife'.

Bronzos ir geležies amžiuose Škotijoje ir Airijoje dirkų geležtės buvo 20-35 cm ilgio, tačiau Airijoje kai kurių dirkų geležtės siekė iki 53 cm, todėl jie jau buvo trumpi kalavijai.

Viduramžių Škotijoje dirkai buvo papildomi ginklai prie kalavijo, juos neretai naudodavo kaip kairės rankos durklus.
Keltų tautos dirkus naudojo priesaikai duoti. 1746 m. škotams pralaimėjus Culloden'o mūšį (Battle o Culloden) britai pareikalavo, kad škotai kalniečiai prisiektų neturėti „šautuvų, kalavijų ar pistoletų“ laikydami dirkus. Tuo metu praktiškai kievienas suaugęs škotas turėjo dirką. Iš dalies todėl, kad daugelis škotų buvo pernelyg neturtingi, kad įsigytų kalaviją. Dirkai buvo nedideli, ir škotai juos visur nešiodavosi kabančius prie diržo.

Škotai dažnai turėdavo ir antrą durklą – trumpą Sgian Dubh, kuris būdavo užkištas rankovėje ar kojinėje. Tokie durklai iki šiol neretai yra tradicinio vyriško škoto kostiumo dalis.

Laivyno dirkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirko tipo durklus naudojo Europos ir Š. Amerikos kariuomenės ir laivynai. Juos neretai kaip asmeninius ginklus nešiojo karininkai XVII-XIX a. Kai kuriuose laivynuose mičmanai (midshipmen) ir kadetai juos nešiojo ir XX a. Neretai jie buvo tik paradinės uniformos dalis, todėl išpuošti ir neskirti kautynėms.
Laivyno ir kariniai dirkai būdavo tiek dviašmeniai, tiek vienašmeniai. Durklų kataloguose tiek tokie, tiek tokie vienodai dažni. Be to, jų garda sudaryta iš skersinio, tiesaus ar lenktais galais. Tokie dirkai jau nėra tikrieji keltiški dirkai.

Dirkais neretai vadino ir vadina:

  • laivyno karininkų, mičmanų, kadetų uniforminius durklus (plg. su kortikas)
  • trumpus piratų naudotus durklus
  • svaidomus durklus (priešpastatant kirstynių durklams)
  • nedidelius durklus tiesiomis geležtėmis, nešiotus kaip savigynos ginklas
  • bet kokius dviašmenius peilius (kai kurių JAV valstijų įstatymuose)