Diplomatinė akreditacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurgis Šaulys, įteikęs ambasadoriaus akreditacijos įgaliojimus Vokietijos prezidentui. 1931 m. gruodis

Diplomatinė akreditacija - užsienio diplomato įgaliojimas ir patvirtinimas.[1]

Šalies vadovui priėmus įteikiamus akreditacinius raštus iš užsienio valstybės diplomatinio atstovo, pastarasis oficialiai įgyja teisę reikšti atstovaujamos valstybės poziciją bei nuomonę užsienio politikos ir kitais klausimais. Be to, priimdama Agremaną (toks pavadinimas nusistovėjo valstybių praktikoje - ne agrement), buvimo valstybė patvirtina, kad leidžiama naudotis diplomatiniu imunitetu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Tarptautinių žodžių žodynas. Alma littera, 2001, Vilnius 26 psl.