Dineras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dineras
XI a. – 1370
Jaume II dinero 1408 806287.jpg

1408 m. Katalonijos dineras
Naudojo: Kastilija, Leonas, Asturija, Galisija, Aragonas, Katalonija
Metalas: bilonas
Stambesnis vnt.: Sueldas: 12

Dineras (isp. Dinero) – Pirėnų pusiasalio valstybėse (Kastilijoje, Leone, Asturijoje, Galisijoje, Aragone, Katalonijoje) kaldinta biloninė moneta, kursavusi XI–XIV a.

Buvo pavadinta romėniškųjų denarijų pavyzdžiu. Jų išleidimą inspiravo Prancūzijos denjė, ir dinerai sekė Karolingų monetų sistemą: 12 dinerų buvo lygūs 1 sueldui, o 1 sueldas – 20 pesetų.

Pirmą kartą nukaldinta Sančo III laikais (1000–1035). Skirtingai nei daugumoje Europos šalių, kur denjė atitikmenys išsilaikė iki XVII–XVIII a., Ispanijoje dinerų naudojimas nustelbtas iš arabų kraštų (al-Andalus) atėjusių monetų – maravedi. Šios ilgainiui išstūmė dinerus iš vartojimo. Paskutinieji dinarai kaldinti Enriko II (1369–1379) laikais.

Dinerų, sueldų ir pesetų sistema po XIV a. išlaikyta Katalonijoje ir Balearuose, kur dinerai kaldinti iki pat XIX a. Portugalijoje dinerų pavyzdžiu XII a. pabaigoje nukaldinti pirmieji dinjeirai.

Iš dinero kildinamas dabartinėje ispanų kalboje vartojamas žodis dinero, reiškiantis pinigai.