Dignajos piliakalnis

Koordinatės: 56°16′29″š. pl. 26°11′15″r. ilg. / 56.27481°š. pl. 26.18742°r. ilg. / 56.27481; 26.18742
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dignajos piliakalnis
[[Image:|295px]]
Dignajos piliakalnis
Dignajos piliakalnis
Koordinatės
56°16′29″š. pl. 26°11′15″r. ilg. / 56.27481°š. pl. 26.18742°r. ilg. / 56.27481; 26.18742
Vieta Latvija
Seniūnija Jėkabpilio savivaldybė
Dunavos valsčius
Naudotas 2 tūkstantmetis pr. m. e.XIII a.
Žvalgytas 1924
Tirtas 1939 m.
Registro Nr. 891 [1]

Dignajos piliakalnis ir gyvenvietė (latv. Dignājas pilskalns un apmetne) – piliakalnis Sėloje, Jėkabpilio savivaldybės teritorijoje, Dunavos valsčius, Latvija.[2] Saugomas valstybės, valstybinės reikšmės kultūros paminklas, VKPAI Nr. 891.[3] Pasiekiamas keliu KūliniaiJėkabpilis, 600 m už Putramų, prie Kusinių ir Balinių.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dignajos piliakalnis − tai atskira kalva (altitudė – 103,8 m), esanti apytiksliai už 500 m į vakarus nuo Dauguvos kairiojo kranto. Anot vietos legendų, šį piliakalnį ir kitapus upės stūksantį Jersikos piliakalnį sieja požeminis kelias.

1924 m. Dignajos piliakalnį žvalgė Ernestas Brastinis. 1939 m. jį tyrė Elvyra Šnuorė. Nustatyta, kad piliakalnyje gyventa jau II tūkstm. pr. m. e. viduryje. Pirmiausia kalno šlaitai esą naudoti tik apsaugai nuo vėjų, vėliau kurta medinių įtvirtinimų sistema, statyti stačių rastų sienų pastatai. Tuos laikus primena rastas Augšzemės tipo akmeninis kirvis. Vėliau apgyvendinta piliakalnio aikštelė.

Piliakalnio papėdėje buvusioje Dignajos senovės gyvenvietėje intensyviausiai gyventa VIX a., kuomet žemių ir mediniai įtvirtinimai pasiekė Dauguvos krantą. Tuo metu gyvenvietė išsiplėtė, jos teritorijoje ankstesnis žemės paviršius vietomis užpiltas iki 1 m storio grunto sluoksniu, uždengusiu ankstesnių laikų terasas ir pylimus. XI–XII a. papilio gyvenvietė sunyko, tuo tarpu Dignajos medinę pilį statę sėliai, taip pat Polocko kunigaikštystės rusėnai ir kiti šių vietų gyventojai šioje pilyje gyveno bei Dignajos piliakalnį gynybai naudojo bent iki XIII a. pradžios.

XIV a. ant Dignajos piliakalnio savo pilį buvo pasistatęs Livonijos ordinas[4].

Aplinkiniai piliakalniai

Biržų piliakalnis 20 km
Kauprės piliakalnis 27 km
Dzirkalių piliakalnis 30 km Jersikos piliakalnis 1 km
Gribtainių piliakalnis 40 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Anspokių piliakalnis 37 km
Pakšanų piliakalnis 28 km Dvietės piliakalnis 25 km Dzenės piliakalnis 9 km

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šnore, E. Dignājas pilskalns: īss pārskats par 1939 g. izrakumiem. / Senatne un māksla. Rīga, 1939., T. 4, p. 46-64.
  • Шноре, Э. Асотское городище. Рига, 1961.
  • Vasks, A. Izrakumi Dignājas pilskalna apmetnē. / ZAM 1988 un 1989. Rīga, 1990, p.
  • Vasks, A. Dignājas pilskalna apmetnē. / ZAM 1988 un 1989. Rīga, 1992, p. 107-109.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kultūras Ministrijas 29.10.1998 rīkojums Nr.128, publicēts laikrakstā „Latvijas Vēstnesis“ 18.12.1998
  2. Dignajos piliakalnis. Vietos
  3. Latvijos kultūros paminklų apsaugos inspekcija
  4. K.Visnoliņš. Sēlijas pilskalni. / Jēkabpils Vēstnesis, 1993. g. 16. janvārī