Dieninis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dieninis (rus. денщик; angl. batman) – kareivis, oficialus karininko ar karo valdininko tarnas ar pasiuntinys.

Dieninio pareigos:

  • būti kurjeriu ir perduoti pavaldiniams karininko įsakymus
  • prižiūrėti karininko uniformą ir asmeninius daiktus
  • vairuoti karininko automobilį, neretai ir kovinėse situacijose
  • kautynėse būti karininko asmens sargybiniu
  • atlikinėti kitus darbus, kuriuos daryti karininkas neturi laiko ar noro.

Kariuomenėse, kur karininkai paprastai būdavo iš aukštesniųjų visuomenės sluoksnių, buvo gana įprasta, kad karininkui demobilizavusis jo dieninis tapdavo jo namų tarnu.

Dieniniai Rusijos imperijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Petras I vienu metu turėdavo dieninius iš bajorų, jų pareigos atitiko fligeladjutantų pareigas. Vėliau, tebevaldant Petrui I, dieniniais (денщики) ėmė vadinti žemo rango kareivius ar eilinius, kurie nuolatos (ne tik dieną) patarnaudavo karininkams ir valdininkams.

1713 m. buvo apibrėžta, kiek dieninių gali turėti generolai ir karininkai. Tas skaičius einant laikui keitėsi.

1881 m. panaikintas pavadinimas денщик. Generolams, karininkams ir valdininkams liepta skirti patarnautojus iš rikiuotės kareivių. Tokie patarnautojai turėjo būti aprūpinami lygiomis teisėmis su kitais rikiuotės kareiviais.

Dieninio pareigos:

  • Perdavinėti pavaldiniams karininko įsakymus
  • Valyti karininko uniformą ir batus, rūpintis karininko bagažu.

Aukšto rango kavalerijos karininkai dažnai dieniniais pasirinkdavo kazokus, kuriais būdavo galima pasikliauti kautynėse ir kurie garsėjo savo apsukrumu žygio sąlygomis. Tokių kazokų paslaugas reikėdavo apmokėti, reikėdavo aprūpinti juos žirgais. Kol nebuvo panaikinta baudžiava, nemažai mažo rango karininkų iš baudžiauninkų turinčių šeimų iš namų atsigabendavo ir tarną. Tai ypač praktikavo pėstininkų ir artilerijos karininkai, kurių nereikėdavo saugoti kautynėse. Savo dieninius jie palikdavo gurguolėje.

SSRS[taisyti | redaguoti kodą]

Raudonojoje armijoje dieninių nebuvo, nes patarnautojų buvimas buvo suvoktas kaip nesuderinamas su revoliucine morale.

Vėliau buvo suvokta, kad aukšto rango karininkams pagalbininkai reikalingi. Didžiojo Tėvynės karo metais dieninių funkcijas atlikinėjo karininkams priskirti kareiviai ar seržantai, kurie buvo vadinami rus. ординарцы. Jie dažnai būdavo ir karininko automobilio vairuotojai.

Prancūzija[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzijos ginkluotosiose pajėgose dieniniai buvo vadinami ordonnance. Šios pareigos panaikintos po Antrojo pasaulinio karo.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos kariuomenėje dieniniai buvo vadinami Ordonnanz ('pasiuntinys, ordonansas', iš pranc. ordonnance). Kasdienėje kalboje – vok. Putzer 'valytojas' ar vok. Bursche 'kamerdineris, tarnas'.

Vokietijoje visi generolai ir karininkai turėjo teisę turėti vieną žmogų kaip oficialų tarną. Šie dieniniai (vok. Offiziersburschen) privalėdavo dalyvauti kai kuriuose apmokymuose, nuo kurių atleisdavo tik dieninius karininkų, kurie turėdavo žirgus.

Austrija[taisyti | redaguoti kodą]

Austrijos kariuomenėje kiekvienas karininkas turėjo teisę turėti 1 dieninį (vok. Offiziersdiener).

Vienas žinomų Austrijos dieninių yra čekų rašytojo J. Hašeko satyrinio antikarinio romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ personažas kareivis Šveikas.

Indija[taisyti | redaguoti kodą]

Indijos kariuomenėje buvo naudotas britų terminas angl. orderly. Vėliau šį terminą pakeitė hindi sahayak 'padėjėjas, pagalbininkas'. Buvo siūlymų tokias pareigas panaikinti, kaip kad tai buvo padaryta Indijos laivyne bei Indijos oro pajėgose.[1].

Italija[taisyti | redaguoti kodą]

Italijos kariuomenėje dieninius vadino it. attendente, iš it. attendere 'rūpintis, prižiūrėti, aptarnauti'. Dieniniai panaikinti 1971 m.

D. Britanija[taisyti | redaguoti kodą]

D. Britanijos kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metais dieninius vadino angl. Soldier-Servant 'kareivis tarnas'. Kiekvienas karininkas turėdavo tarną, kurį išsirinkdavo iš savo kareivių.

Tarpukario metais imtas naudoti terminas angl. batman. Antrojo pasaulinio karo metais tik armijos ir oro pajėgų vyresnieji karininkai oficialiai turėdavo savo asmeninius dieninius. Jaunesnieji karininkai paprastai keliese dalindavosi vieną dieninį.

Dieninio pareigos paprastai būdavo laikomos pageidaujamomis. Dieniniai būdavo atleisti nuo labiausiai varginančių kareiviškų pareigų. Jie dažnai gaudavo geresnį davinį, susilaukdavo kitų privilegijų iš savo karininkų. Vyresniųjų karininkų dieniniai paprastai greitai tapdavo lanskapralais, daugelis vėliau tapdavo kapralais ir net seržantais.

Ši pareigybė po karo buvo praktiškai panaikinta. Dvaro divizijos (angl. Household Division) karininkai vis dar turi dieninius (angl. orderlies), kas turi pabrėžti aukštą jų padėtį.

D. Britanijos kariniame laivyne dieninių funkcijas paprastai atlieka stiuardai. Laive tik laivo kapitonas ir admirolas gali turėti asmeninius stiuardus. Kitus karininkus aptarnauja bendra stiuardų grupė. Daugelis laivų turi bent du stiuardus, o dideli laivai jų gali turėti gerokai daugiau.

D. Britanijos kolonijinėje kariuomenėje, ypač Britų Indijos armijoje, dieninius paprastai vadindavo angl. orderly, o ne angl. batman. Orderly dažnai būdavo ne kareivis, o civilis asmuo.

John Ronald Reuel Tolkien, aprašydamas veikėjų Samwise Gamgee ir Frodo Baggins santykius, pasirėmė santykiais tarp dienininko ir jo karininko, stebėtais karo tarnybos Pirmojo pasaulinio karo fronte. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sahayak scrap cry
  2. Humphrey Carpenter (ed.) The Letters of J.R.R. Tolkien