Didysis nakviša

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nyctalus lasiopterus
Didysis nakviša (Nyctalus lasiopterus)
Didysis nakviša (Nyctalus lasiopterus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)
Pobūris: Mažieji šikšnosparniai
( Microchiroptera)
Šeima: Lygianosiniai
( Vespertilionidae)
Gentis: Nakvišos
( Nyctalus)
Rūšis: Didysis nakviša
( Nyctalus lasiopterus)
Binomas
Nyctalus lasiopterus
Schreber, 1780
Didžiojo nakvišos (Nyctalus lasiopterus) paplitimas
Didžiojo nakvišos (Nyctalus lasiopterus) paplitimas

Didysis nakviša (Nyctalus lasiopterus) – žinduolių (Mammalia) klasės, lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis. Tai didžiausia, rečiausia ir mažiausiai tyrinėta Europoje gyvenanti šikšnosparnių rūšis[1], bei vienintelė jų būryje plėšri rūšis Europoje, medžiojanti smulkius paukščius.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visame paplitimo areale negausi ir fragmentiškai gyvenanti rūšis. Iki 1999 metų buvo stebimi 120–130 Europos vietovių[2].

Savaime paplitę didelėje teritorijoje – pietvakarinėje, pietinėje ir pietryčių Europoje, nuo Portugalijos iki pietinių Uralo kalnų. Rusijoje jie aptinkami nuo jos vakarinių sienų iki Orenburgo srities ir šiaurėje iki Maskvos ir Žemutinio Naugardo sričių. Rytų Europos populiacijos išplitimas šiaurėje siekia 55° šiaurinės platumos. Šiaurės rytinės jų populiacijos per metų sezonų laikus migruoja. Rusijoje gyvenantys rudeninę migraciją pradeda labai anksti, dar rugpjūčio mėnesio pradžioje, o patys vėliausi – rugsėjo pradžioje. Šveicarijoje gyvena iki 1900 m aukštyje.

Nedidelės ir izoliuotos populiacijos gyvena Afrikos šiauriniame pakraštyje – Maroke prie Atlanto vandenyno pakrantės, Libijoje prie Viduržemio jūros pakrantės bei tikėtinai Alžyre.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietrytinė Lietuvos riba yra šiauriausias šios rūšies savaiminio paplitimo pakraštys, bet apie šią rūšį Lietuvoje duomenų nėra. Bet kadangi Europoje jų arealas labai platus ir fragmentiškas, o klimatas areale labai įvairus – nuo švelnaus jūrinio iki vidutinių platumų sauso žemyninio, bei Lietuva iki žmonių veiklos buvo apaugusi 80 proc. miškais, kuriuose augo medžių rūšių įvairovė įskaitant senus, drėvėtais kamienais lapuočių medžius, galima spėti, kad jie anksčiau Lietuvoje galbūt gyveno. XXI amžiaus pradžioje, artimiausiai nuo Lietuvos fragmentiškai stebėti pietinės Gudijos Žitkovičių rajone (Gomelio sritis) bei pietvakarių Lenkijoje rasta didžiosios nakvišos kaukolė, kurią sumedžiojo liepsnotoji pelėda.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brandūs mišrieji ir lapuočių miškai su senais, drevėtais medžiais yra jų mėgstamiausios buveinės. Paveikslėlyje gana senas valgomasis kaštainis

Mišriųjų ir lapuočių medžių brandūs miškai, ypač sengirės, kuriose auga ąžuolai, bukai ir kiti stambūs, seni, drevėti, gausus uoksų medžiai. Taip pat miškinguose upių slėniuose su senais, drevėtais lapuočiais medžiais.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia šikšnosparnių rūšis Europoje. Kūno ilgis 8,4–10,4 cm, uodegos ilgis 5,5–6,6 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 41–46 cm, svoris 41–76 g. Kailiukas tamsiai rudas, kurio plaukeliai gana ilgi.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena po 1–3 individus dažniausiai lapuočių medžių drevėse – rudųjų nakvišų ir mažųjų nakvišų kolonijose. Veisimosi metu retkarčiais sudaro iš savos rūšies didesnes kolonijas iš 8–13, ar kartais iki iš 50 individų.

Lizdus sukasi drevėse, uoksuose ir retkarčiais pastatų ertmėse. Nėštumas trunka apie du su puse mėnesio ir birželio pirmoje pusėje gimsta 1–2 palikuonys, sveriantys apie 5–7 g. Jau po 40 dienų jie gali skraidyti. Patelės lytiškai subręsta būdamos ketverių mėnesių amžiaus.

Didžiųjų nakvišų skleidžiamų ultragarsinių signalų dažnis 14–20 kHz.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžioja 10–20 m aukštyje. Minta kandimis, skirtingasparniais žirgeliais, dideliais vabalais bei dideliais naktiniais drugiais. Plėšrūs – ypač per migracijas apie 80 proc. dietos sudaro smulkūs žvirbliniai paukščiai, įskaitant liepsnelės, devynbalsės, pečialindos, raudonuodegės.

Grėsmė populiacijai ir jų apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nykimo priežastis – didelių, senų, pūvančių drevėtų, su uoksais lapuočių medžių, ypač ąžuolų ir bukų trūkumas, tad didžiųjų nakvišų populiacijos susigrąžinimui ir gausinimui, jiems tinkamose buveinėse reikalinga ir tokių medžių apsauga. Taip pat daug jų žūsta vėjo jėgainėse. Lenkijoje jiems taikoma ypač griežta apsauga – juos draudžiama net filmuoti, fotografuoti ir tose vietose kur jie gyvena – pašaliniams juos stebėti.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.