Didonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Enėjas ir Didonė
Didonės mirtis

Romėnų mitologijoje Didonė (lot. Dido), Elisa – pagal Kartaginos įkūrimo legendą buvo finikiečių princesė, Heraklio žynio Akerbo (arba Sichėjo) našlė. „Dido“ yra finikietiškas vardas, kuris reiškia „didvyrė“. Sichėją nužudė jos brolis Pigmalionas, trokšdamas jo turto. Bėgadama nuo savo valdžios trokštančio brolio Didonė atkeliavo į dabartinio Tuniso pakrantę.

Didonė susidūrė su vietinių gyventojų berberų pasipriešinimu, tačiau jai pavyko čia įsitvirtinti. Iš karaliaus Jarbos nupirko žemės tiek kiek apima jaučio oda. Supjausčiusi odą siauromis atraižomis ji apėmė didelį žemės plotą. Pakrantėje ant uolos ji pastatė mūrinę tvirtovę Birsą, kuri tapo vėlesnio prekybos centro Kartaginos pagrindu.

Po ilgų klaidžiojimų į statomą Kartaginą pas karalienę Didonę užklydo iš Trojos pasitraukęs Enėjas, kurį į pakrantę nubloškė audra. Per Veneros, Enėjo motinos, intrigas Didonė įsimylėjo Enėją. Enėjas norėjo čia amžinai įsikurti, vesti Didonę ir tapti Kartaginos valdovu, bet dievai buvo nusprendę kitaip. Jupiterio pasiuntinys Merkurijus liepia didvyriui keliauti toliau, kadangi ne čia jam skirtoji šalis. Enėjas slaptai išplaukia, o Didonė iš nevilties nusižudo. Prieš tai ji prisiekia keršyti ir taip sukuria pagrindą vėlesniam konfliktui tarp Romos ir Kartaginos. Vikiteka