Dido

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dido

Dido albumo „Life for Rent“ viršelyje
Biografija
Pilnas vardas Dido Florian Cloud de Bounevialle Armstrong
Gimė 1971 m. gruodžio 25 d. (42 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė)
Žanrai poprokas, folkrokas
Aktyvumo metai 1995 – dabar
Įrašų kompanija Cheeky/Arista Sony BMG

Dido (tikrasis vardas – angl. Dido Florian Cloud de Bounevialle Armstrong, liet. tarimu „Daido“, g. 1971 m. gruodžio 25 d.) – Anglijos popmuzikos dainininkė, dainų autorė. Keturiskart apdovanota Brit Awards apdovanojimuose. Tai viena populiariausių D. Britanijos dainininkių. Dido pasauliniu mastu išgarsėjo 2002 m. populiariam reperiui Eminem panaudojus Dido dainos seimplą hite „Stan“, bei pačiai Dido pasirodžius šios dainos videoklipe.

Dido albumai „No Angel“ (1999) ir „Life for Rent“ (2003) pateko tarp 10 perkamiausių dešimtmečio albumų D. Britanijoje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dido motina, Klara, yra prancūzų poetė, o jos tėvas yra airių leidėjas Viljamas Armstrongas. Pavadinta mitinės Kartaginos karalienės Didonės (angl. Dido) garbei, Dido mokėsi „Thornhill” pradinėje, Londono merginų miestelyje ir Vestminsterio mokykloje. Kai jai buvo penkeri ji pavogė fleitą iš mokyklos. Būdama šešerių ji įstojo į Rotušės muzikos mokyklą Londone, Anglijoje. Iki paauglystės ji išmoko skambinti pianinu, bei groti smuiku. Groti gitara ji išmoko vėiau, jau išgarsėjusi, ir savo sugebėjimus rodė 2004 m. „Life for Rent“ ture. Jaunystėje Dido dirbo literatūros agente, studijavo aukštesniajame kurse Birbeko Universitete Londone, kurio niekada nebaigė.

Ankstesnieji įrašai[taisyti | redaguoti kodą]

1995 m. Dido pradėjo įrašinėti parodomąsias dainas ir sudėjo jas į kolekciją, pavadintą „Odds and Ends“, kurią išsiuntė „Nettwerk Management” kompanijai. „Nettwerk“ pasirašė su dainininke sutartį ir platino „Odds and Ends“, po to kai Dido išgarsėjo bendradarbiavimu su komerciškai sėkminga grupe Faithless (Dido padėjo parašyti dainas „Flowerstand Man” ir „Hem of His Garment”), kurioje grojo jos brolis Rollo Armstrongas. „Odds and Ends“ pritraukė vienos pagrindinių įrašų kompanijų „Arista Records“ vadybininkų dėmesį. 1996 m. pabaigoje Dido pasirašė leidybinę sutartį su „Arista Records“, ji taip pat bandė gauti sutartį su jos brolio grupę Faithless atstovaujančia kompanija „Cheeky Records“. Į debiutinį albumą „No Angel“ buvo įtraukta „Take My Hand“ (kaip papildoma daina) iš „Odds and Ends“. Daina „Sweet Eyed Baby“ buvo šiek tiek pakeista ir pervadinta į „Don‘t Think of Me“, o „Worthless“ ir „Me“ buvo įtrauktos tik į japoniškuosius „No Angel“ leidimus.

Šlovė: „Thank You“/„Stan“[taisyti | redaguoti kodą]

1998 m., filmo „Sliding Doors“ prodiuseris išrinko jos dainą „Thank You“ kaip garso takelį. „No Angel“ buvo išleistas 1999 m. ir Dido rengė turus, kad išpopuliarintų albumą, įskaitant trumpus pasirodymus per Sarah McLachlan's „Lilith Fair” turą. Keliaujant po turus, jos muzika pradėjo populiarėti. Pirmuoju oficialiu singlu buvo pasirinkta daina „Here With Me“. Taip pat, ši daina buvo panaudota televizijos seriale „Rosswell“ (po to kaip garso takelis filmui „Love Actually“). Vis dėlto, Eminemas buvo reperis, kuris labai išgarsino Dido po to, kai jo daina „Stan“ pakilo į pirmąją vietą Didžiojoje Britanijoje. Dainos melodijinė linija buvo paremta Dido dainos „Thank you“ seimplu. Dido suvaidino šios dainos vaizdo klipe (kaip Stan‘o kankinama nėščia mergina). Po to išaugo jos debiutinio albumo pardavimai, jis pasiekė topų viršūnes Europoje.

„No Angel“ (2001)[taisyti | redaguoti kodą]

„No Angel“ tapo geriausiai parduodamu 2001 m. albumu Jungtinėje Karalystėje, pripažintas 9 kart platininiu ir antru populiariausiu dešimtmečio albumu. Keletą kartų jos singlai „Here With Me“ ir „Thank You“ atsidūrė dešimtukuose, „Hunter“ pakilo į dvidešimtuką. „No Angel“ buvo pripažintas platininiu daugiau nei 35 šalyse, visame pasaulyje jo buvo parduota virš 16 milijonų kopijų. Dido pašiaušta šukuosena tapo populiari visame pasaulyje ir buvo pavadinta „Dido Flip“. Po didelio pasisekimo sulaukusio turo, Dido 2002 m. pranešė, kad daro pauzę ir įrašinėja antrąjį albumą.

„Life for Rent“ (2003)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Life for Rent.

„Life for Rent“ galiausiai buvo išleistas rugsėjo 30 d., 2003 m. metais ir tapo vienu greičiausiai parduodamu albumu Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje Graikijoje,, Meksikoje, Honkonge bei Tailande. Taip pat užėmė 4-ąją vietą JAV, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Austrijoje. Ne kartą antrąją vietą užėmė singlas „White Flag“, kurio vaizdo klipe nusifilmavo aktorius Davidas Boreanaz, žinomas iš serialų „Bafi, vampyrų žudikė“ bei „Angelas“. Vien Jungtinėje Karalystėje albumas buvo parduotas virš 152 000 kopijų tiražu per pirmą dieną ir 400 000 per pirmą savaitę. Tapo septintu populiariausiu dešimtmečio albumu Jungtinėje Karalystėje. Taip pat buvo išleisti dar 3 komerciškai sėkmingi singlai: „Life for Rent“, „Don‘t Leave Home“ ir „Sand in my Shoes“. Dido surengė pasaulinį turą (2005 buvo išleistas DVD diskas, pavadintas „Dido: Live“/“Dido – Live at Brixton Academy“).

Live 8 (2005)[taisyti | redaguoti kodą]

Per jos „išparduotus“ koncertus Dido buvo paprašyta padainuoti trijuose Live 8 koncertuose liepos antrąją, 2005-aisiais. Tuomet „Eden Project“ Kornvalyje, prieš skrendant į Paryžių, ji įžengė į sceną tyliai, pristatyta Bilo Geitso ir dainavo solo kartu su Youssou N’Dour. Londone vykusį koncertą stebėjo Dido mama. Dido ir Youssou N’Dour sudalyvavo šiuose „Live 8“ koncertuose:

„Safe Trip Home“[taisyti | redaguoti kodą]

2005 m. pabaigoje Dido pradėjo įrašinėti trečiąjį solo albumą, eksperimentavo su skirtingais stiliais ir prodiuseriais, įskaitant Džoną Brioną, Los Andžele. Buvo tikimasi, kad albumas bus išleistas 2006 m. pabaigoje, bet Dido oficialioje svetainėje paskelbė, kad jis pasirodysiąs tik 2007 pradžioje. „Q“ žurnale rašoma, kad Dido buvo įkvėpta ilgų kelionių į Kalifornijos Pakrantę, prie Ramiojo vandenyno. Trys dainos iš albumo pasirodė internete: „Look No Further“, „Don’t Believe in Love“ ir „Grafton Street“. Albumo išleidimas atidėtas dviem savaitėms dėl gamybos problemų, oficiali albumo išleidimo data yra lapkričio 17 d. (JAV 18 d.). „Safe Trip Home“ pasiekė JK topų 2-ą vietą, tačiau komerciškai buvo žymiai mažiau sėkmingas nei pirmieji 2 jos albumai, nepaisant, kad kritikai vidutiniškai šį albumą vertino palankiau nei pirmuosius du.

Dainų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Don't Believe in Love“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Jon Brion) – 3:53
  2. „Quiet Times“ (Dido Armstrong) – 3:17
  3. „Never Want To Say It’s Love“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Jon Brion) – 3:35
  4. „Grafton Street“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Brian Eno) – 5:58
  5. „It Comes and It Goes“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Jon Brion) – 3:28
  6. Look No Further“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Jon Brion) – 3:14
  7. „Us 2 Little Gods“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong, Rick Nowels, Daisy Gough) – 4:49
  8. „The Day Before The Day“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong) – 4:13
  9. „Let’s Do The Things We Normally Do“ (Dido Armstrong, Jon Brion) – 4:10
  10. „Burnin' Love“ (featuring Citizen Cope) (Dido Armstrong, Citizen Cope) – 4:12
  11. „Northern Skies“ (Dido Armstrong, Rollo Armstrong) – 8:57

„Girl Who Got Away“[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. Dido išleido ketvirtąjį studijinį albumą „Girl Who Got Away“, kuris pasiekė JK top dešimtuką.

Darbas su Faithless[taisyti | redaguoti kodą]

Neskaitant jos solo darbo, Dido padėjo parašyti ir atlikti dainas grupei Faithless, įskaitant „One Step too Far“, kuris buvo išleistas Jungtinėje Karalystėje ribotu tiražu ir pakilo į 6 vietą topuose. Taip pat, Dido bendradarbiavo su Faihless įrašant ketvirtąjį jų albumą „No Roots“. Rollo Armstrong – Dido brolis, padėjo jai rašyti dainas, įskaitant daugelį dainų iš albumų „No Angel“ ir „Life for Rent“. Ji padėjo įrašyti Faithless 5 albumus nuo 1996 m. iki 2006 m. („To All New Arrivals“). Dido padėjo įrašyti tokias dainas kaip „Feels Like Fire“ Carlos Santana 2002 m. albumui, taip pat Shaman ir duetui su Rufusu Wainwright pavadintu „I Eat Dinner (When The Hunger’s Gone)” bei garso takelį filmui „Bridžitos Džouns dienoraštis: Ties proto riba“.

Diskografija[taisyti | redaguoti kodą]

Studijiniai albumai[taisyti | redaguoti kodą]

Išleidimo data Albumas Aukščiausia pozicija topuose Bendri pardavimai
JK JAV Billboard 200 Vokietija Australijos ARIA Kanada Europos top 100
1999 m. birželio 1 d. No Angel 1 2 4 1 4 1 > 16 000 000
2003 m. rugsėjo 30 d. Life for Rent 1 4 1 1 2 1 > 12 000 000
2008 m. lapkričio 18 d. Safe Trip Home 2 13 3 6 9 1 -
2013 m. kovo 4 d. Girl Who Got Away 5 - 2 12 - - -

Koncertiniai albumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2005 m. „Live at Brixton Academy“

Rinkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2013 m. „Greatest Hits“

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbesni apdovanojimai ir nominacijos:

Apdovanojimai ir nominacijos
Apdovanojimas Nominuota Rezultatas
2001 m. MTV Europos muzikos apdovanojimai Geriausias naujas atlikėjas Laimėjo
Geriausias albumas („No Angel“) Nominuota
Geriausia atlikėja moteris Nominuota
2001 m. Brit Awards Geriausia Britanijos atlikėja moteris Nominuota
2002 m. Brit Awards Geriausias Britanijos albumas („No Angel“) Laimėjo
Geriausia Britanijos atlikėja moteris Laimėjo
2004 m. Brit Awards Geriausias Britanijos singlas („White Flag“) Laimėjo
Geriausia Britanijos atlikėja moteris Laimėjo
2004 m. Grammy Geriausias moteriškas pop vokalas („White Flag“) Nominuota
2004 m. MTV Europos muzikos apdovanojimai Geriausias albumas („Life for Rent“) Nominuota
2010 m. Brit Awards Britanijos trisdešimtmečio albumas („No Angel“) Nominuota
2010 m. Oskarai Geriausia originali daina
(„If I Rise“, kartu su A.R. Rahman ir Rollo Armstrong)
Nominuota

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]