Didžiosios baltosios kiaulės
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Didžiosios baltosios kiaulės | ||
|---|---|---|
|
| ||
| Sukūrimo vieta |  Anglija
| |
Didžiosios baltosios kiaulės (arba Jorkšyrai) tai kiaulių veislė išvesta Anglijoje, Jorkšyro grafystėje senąsias stambias ištvermingas vietines kiaules kryžminant su kitų veislių kiaulėmis. Veislė pripažinta 1868 m. Šios veislės kiaulės yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių veislių. Įvairių šalių jorkšyrai yra didžiųjų baltųjų kiaulių palikuonys. Didžiajai daliai įvairiose šalyse išvestų veislių yra įlieta didžiųjų baltųjų kiaulių kraujo.
Didžiosios baltosios kiaulės yra stambios, baltos (rožinės spalvos oda ir balti šeriai), stačiomis ausimis, ilgos su dideliais kumpiais, pasižymi stipria konstitucija, vislios, gerai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų. Jų skerdenose būna 55-60 % liesos mėsos, nors seniau jos buvo gana riebios. Paskutinius 40 metų vykdant intensyvią atranką veislė tapo viena iš liesiausių veislių. Kiaulės subręsta per 180 dienų, jų vadų dydis 11-13 paršelių ir savo vislumu didžiosios baltosios nusileidžia tik Meišano veislės kiaulėms. Jos gali būti naudojamos kaip motininė ar tėvinė veislė. Dėl plataus paplitimo ir skirtingos selekcijos įvairiose šalyse didžiosios baltosios gana žymiai skiriasi. Lietuvoje auginama daug Švedijos jorkšyrų, taip pat PIC kompanijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos didžiųjų baltųjų, Norsvino ir Hypor jorkšyrų. VKVS duomenimis didžiosios baltosios per 160 dienų vidutiniškai pasiekia 92 kg svorį, jų vidutinis lašinių storis – 13 mm, o vidutinis raumeningumas yra 57,6 %.