Didžioji meškabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leucopaxillus giganteus
Didžioji meškabudė (Leucopaxillus giganteus)
Didžioji meškabudė (Leucopaxillus giganteus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Baltikiniai
(Wikispecies-logo.svg Tricholomataceae)
Gentis: Meškabudė
(Wikispecies-logo.svg Leucopaxillus)
Rūšis: Didžioji meškabudė
(Wikispecies-logo.svg Leucopaxillus giganteus)
LogoIF.png Index Fungorum

Didžioji meškabudė (lot. Leucopaxillus giganteus, sin. Aspropaxillus giganteus) – valgoma baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, meškabudžių (Leucopaxillus) genties grybų rūšis.

Augimo vieta – spygliuočių, mišrieji miškai, tarp žolių.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Grybai dideli, masyvūs, įdubusiomis kepurėlėmis, sporos amiloidinės.

Vaisiakūniai labai dideli, stambūs. Kepurėlė užauga iki 25 cm skersmens (užregistruota net 45 cm), matinė, plaušuota, įdubusi, mėsinga, balta, kreminė, spinduliškai rievėta, raukšlėta. Lakšteliai labai siauri, tankūs, pusiau nuaugtiniai. Kotas labai trumpas, 5–9 (10)×2–4 cm, baltas, senas – rusvas. Trama stora, balta, kartoka, nemalonaus kvapo. Sporos 6–8,5×3,5–5 μm.

Būdingi požymiai: balti vaisiakūniai, kartais augantys net keliasdešimties metrų skersmens ratais.

Auga tarp žolių, humusingame dirvožemyje, miškuose. Iš jos išskirtas antibiotikas, naikinantis tuberkuliozės bacilas. Reta. Labai panaši į baltąją meškabudę, bet šios vaisiakūniai smulkesni.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 158 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Didžioji meškabudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka