Didžioji kunigaikštienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kilmingųjų titulai
Šis straipsnis yra serijos
Kilmingųjų titulai dalis

Didžioji kunigaikštienė – didžiojo kunigaikščio žmona, paprastai neturinti teisės valdyti (pagarbumo titulas).

Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje egzistavo nuo X a. iki 1917 m. Pirma šaltiniuose minima didžioji kunigaikštienė buvo didžioji kunigaikštienė Olga (krikščioniškas vardas Elena, mirė 969 m.).

Nuo XVIII a. didžiosios kunigaikštienės titulą gaudavo didžiųjų kunigaikščių žmonos, jeigu santuokai pritardavo imperatorius ir ji būdavo kilusi iš įtakingos šeimos.
Titulą reglamentavo imperijos teisiniai aktai (1797 ir 1886 m.):

  • Didžiosios kunigaikštienės išlaikymas būdavo finansuojamas iš biudžeto:
    • imperatoriaus sūnų žmonos gaudavo 40 000 rublių,
    • imperatoriaus anūkų žmonos – 20 000 rublių.
  • Santuokos proga naujoji didžioji kunigaikštienė gaudavo vienkartines išmokas – 100 000 rublių iš imperatoriaus ir 50 000 rublių nuo savo vyro didžiojo kunigaikščio.
  • Našle tapusios didžiosios kunigaikštienės gaudavo to paties dydžio pensiją. Išvažiavusi į užsienį našlė gaudavo tik trečdalį tos pensijos.
  • Pakartotinai ištekėjusi didžioji kunigaikštienė našlė prarasdavo pensiją.

Į didžiąją kunigaikštienę kreipdavosi „Jūsų imperatoriškoji didenybe“ (rus. „Ваше императорское высочество“).

Titulas panaikintas 1917 m.