Didžioji jubėja
| Didžioji jubėja | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Didžioji jubėja |
||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] |
||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||||
| Jubaea chilensis (Molina) Baill. |
Didžioji jubėja (lot. Jubaea chilensis; angl. Chilean Wine Palm 'čilinė vyno palmė') – vienintelė jubėjų (Jubaea) genties (iš Arecaceae šeimos) gentis. Tai endeminė pietvakarių Pietų Amerikos rūšis, auganti nedideliame centrinės Čilės rajone tarp 32°S ir 35°S pietiniame Kokimbo, Valparaíso, Santjago metropoliniame, O’Higinso ir šiauriniame Maulės regionuose. Ilgą laiką buvo manyta, kad Velykų saloje augusi ir išnykusi palmė buvo irgi jubėja, tačiau dabar ši išnykusi rūšis priskirta savai genčiai Paschalococos.
Jubėja užauga iki 25 m aukščio, kamieno storis iki 1,3 m ties žeme. Iki 5 m ilgio lapai yra plunksniški. Žievė lygi.
Turinys |
Etimologija [taisyti]
Ši palmių gentis pavadinta karaliaus Jubos II, berberų Numidijos valstybės valdovo ir botaniko, garbei.
Ekologija [taisyti]
Jubėjos augimvietėse žiemos turi būti švelnios, nors jubėjos atlaiko šalnas iki -15 °C, o vasaros – santykinai vėsios. Dėl to jubėjos laikomos vienomis patvariausių palmių plunksniškais lapais. Jubėjos auga iki 1400 m aukštyje virš jūros lygio. Gamtoje šios palmės auga daugiausia stačiuose šlaituose.
JAV šios palmės geriausiai auga į vakarus nuo Sietlo, į pietus iki San Diego. Rytuose siekia Arizoną, Naująją Meksiką ir vakarų Teksase. Teritorijose su aukštais oro temperatūra ir drėgniu šios palmės nukenčia ir gali žūti.
Panaudojimas [taisyti]
Angliškas jubėjos pavadinimas angl. Chilean wine palm 'čilinė vyno palmė' rodo, kad iš šios palmės sulos anksčiau darydavo fermentuotą gėrimą palmių vyną. Virinant sulą gaunamas palmių sirupas, kuris vadinamas isp. miel de palma 'palmių medus'.
Jubėjos kaulavaisių (2-3 cm skersmens) sėklos turi labai kietą kauliuką. Švieži kauliukai kraštuose, kur jubėjos auga, pardavinėjami kaip riešutai. Jubėjų vaisių lietuviškas pavadinimas irgi yra jubėja (isp. coquito).[2]
-
Didžioji jubėja Goletoje (Kalifornija).
-
Jubėjos vaisiai ir sėklos (vadinamos riešutais).
-
Jubėjos sėklos
-
Jubėjos savo natūralioje augimvietėje
-
Jubėjos viršūnė
-
Jubėjos moteriškasis žiedas
-
Jubėjos vyriškasis žiedas
-
Jubėjos moteriškasis žiedynas
-
Jubėjos vyriškasis žiedynas
-
Skardinė su palmių sirupu
_nuytsia_pix.jpg)
_19.jpg)
_001.jpg)
_001.jpg)
_001.jpg)
_001.jpg)
Apsauga [taisyti]
Čilėje ši rūšis yra iš dalies saugoma, nes žmonių skaičiaus ir ganyklų plotų didėjimas paskutinius kelis šimtmečius sumažino jubėjų populiaciją.[3] Jubėjų nykimas susijęs su tuo, kad renkant sulą jubėjas tenka nukirsti.
Taip pat skaitykite [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
- ↑ "IUCN Red List - Jubaea chilensis." IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
- ↑ Apsvarstyti riešutų ir juos vedančių augalų pavadinimai
- ↑ C. Michael Hogan. 2008
- C. Donoso (2005) Árboles nativos de Chile. Guía de reconocimiento. Edición 4. Marisa Cuneo Ediciones, Valdivia, Chile. 136p
- González (1998). Jubaea chilensis. 2006. IUCN Red List of Threatened Species. IUCN 2006. www.iucnredlist.org
- Information from Encyclopedia of Chilean Flora
- C. Michael Hogan (2008) Chilean Wine Palm: Jubaea chilensis, GlobalTwitcher.com, ed. Nicklas Stromberg
- Jubaea chilensis species profile from Royal Botanic Gardens, Kew
- Pictures and information from grower
- Floridata: Jubaea chilensis; description and places in Europe where it has been introduced
- Philip W. Rundel (2002) The Chilean Wine Palm
- Palm & Cycad Society of Australia: Jubaea chilensis
- Cultivation in northern Europe
