Didžioji Hasano II mečetė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:33°36′26.43″N 7°37′57.22″W / 33.6073417°N 7.6325611°W / 33.6073417; -7.6325611

Islam symbol plane.svg
Didžioji Hasano II mečetė
Islam symbol plane.svg
Hassan II Mosque (by kgbo).jpeg
Šalis Marokas
Miestas Kasablanka
Atšaka sunitai
Statybinė medžiaga granitas, marmuras
Pastatyta 1993 m.
Stilius maurų

Didžioji Hasano II mečetė (arab. مسجد الحسن الثاني) stovi Kasablankoje, Maroke. Pagal prancūzų architekto Mišelio Pinso (pranc. Michel Pinseau) projektą, 1993 m. rugpjūčio 30 d. mečetę pastatė prancūzų statybos bendrovė „Bouygues[1]. Ši mečetė dabar yra antra pagal dydį pasaulyje po Charamo mečetės Mekoje ir yra viena gražiausių religinių pastatų pasaulyje

Pastato charakteristika[taisyti | redaguoti kodą]

Korane sakoma, kad Dievo namai turi būti pastatyti ant vandens“, todėl Hasano II mečetės didžioji dalis stovi ant dirbtinai supilto Atlanto vandenyno pakrantės pusiasalio. Visas kompleksas užima 9 ha plotą[2].

Mečetėje telpa 25 000 maldininkų (20 000 vyrų ir 5 000 moterų). Dar 80 000 maldininkų gali melstis mečetės vidiniame kieme. Mečetės minaretas šiuo metu aukščiausias pasaulyje ir yra 200 m aukščio[3]. Be pagrindinės maldos salės, mečetės komplekse yra apsiprausimo salė, pirtys su baseinu, biblioteka, medresė, vidinį mečetės kiemą juosia apartamentų kompleksas skirtas atvykusiems maldininkams apgyvendinti.

Mečetės grindys iš auksinio atspalvio marmuro ir žalio onikso išklotos kilimais, žiemą šildomos. Maldos salę puošia 78 rožinio granito kolonos, freskos, mozaikos, lipdiniai ir Atlaso kedro raižiniai[4]. Elektra valdomos durys ir per 3 min. atsidaranti centrinė stogo dalis išsprendžia ventiliacijos problemas mečetės viduje[5].

Naktimis nuo mečetės viršaus rytų kryptimi šviečia lazerio spindulys, kuris matomas už 30 km.

Mečetės architektūroje atsispindi maurų įtaka, todėl ji panaši į Alhambros rūmus Granadoje ir Kordobos mečetę (isp. Mezquita) Ispanijoje. Tik ši ir senoji Tinmalo mečetė Maroke yra atvira ne musulmonams. Kelis kartus per dieną už 120 MAD galima apžiūrėti mečetės vidų, rūsyje esančią pirčių kompleksą su baseinu ir apsiplovimo salę. Visur galima filmuoti ir fotografuotis[6].

Statybos darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Mečetė buvo pradėta statyti 1986 m. birželio 12 d. ir norėta pastatyti karaliaus Hasano II 60–mečio gimimo dienai 1989 m., bet darbai užtrūko ir mečetė buvo atidaryta tik 1993 m. rugpjūčio 30 d. Visos statybinės medžiagos statybai: granitas, marmuras, gipso tinkas, mediena ir kt. buvo suvežtos iš viso Maroko, išskyrus baltasis granitas ir stikliniai šviestuvai, – atvežti iš Italijos. Penkerius metus statybose dirbo šeši tūkstančiai Maroko meistrų, kurie mečetės vidų išpuošė įspūdingo grožio mozaikomis ir lipdiniais. Papuošė akmeniu ir marmuru grindis bei kolonas, išdrožė ornamentais medines mečetės lubas.

Statyboms panaudota[7]:

  • 300 000 m³ betono;
  • 40 000 t plieno;
  • 250 000 m² marmuro ir granito;
  • 10 000 m² čerpių stogui;
  • 53 000 m² Atlaso kedro medienos;
  • 10 000 m² zelige mozaikų[8];
  • 67 000 m² gipso
  • 10 000 m² tadelakto tinko[9].

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]