Diatlovo perėjos incidentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Suniokota slidininkų palapinė

Diatlovo perėjos incidentas – mįslingas įvykis, kurio metu žuvo 9 Sovietų Sąjungos slidininkai. Įvyko 1959 m. vasario 2 d. šiauriniuose Uralo kalnuose, Cholatčachlio kalno papėdėje, Diatlovo perėjoje (jai vardas suteiktas pagal ekspedicijos vadovo pavardę). Dėl liudininkų trūkumo ir keistų mirties aplinkybių, apie Diatlovo perėjos incidentą sukurtos įvairios legendos.

Ekspedicija[taisyti | redaguoti kodą]

1959 m. žiemą dešimties patyrusių slidininkų (8 vyrų ir 2 moterų) ekspedicija išsiruošė į ekspediciją į šiaurės Uralą. Grupę sudarė daugiausia Uralo politechnikos instituto (Sverdlovske) studentai, vadovaujami 1936 m. gimusio Igorio Diatlovo. Ekspedicijos tikslas buvo pasiekti Ortoteno kalną, stūksantį 10 km į šiaurę nuo incidento vietos. [1]

Sausio 25 d. slidininkai traukiniu pasiekė Ivdelio miestą, iš jo išvyko į Vižajų – toliausiai šiaurėje apgyvendintą vietovę. Sausio 27 d. jie išvyko iš Vižajaus, bet kitą dieną vienas ekspedicijos narių (Jurijus Judinas) dėl ligos buvo priverstas grįžti. Iš rastų dienoraščių ir nuotraukų sprendžiama, kad sausio 31 d. slidininkai pasiekė kalnų šlaitą ir pradėjo kopti. Vasario 1 d. jie pasiekė perėją – panašu, kad jie norėjo įkurti stovyklavietę priešingoje perėjos pusėje, bet dėl pablogėjusių oro sąlygų, pūgos, pasimetė, nuklydo į vakarus ir buvo priversti kurti stovyklavietę Cholatčachlio pašlaitėje.

Paieška[taisyti | redaguoti kodą]

Diatlovas buvo sutaręs su sporto klubu, kad tik grįžęs į Vižajų (planavo tą padaryti ne vėliau vasario 12 d.), duos pranešimą telegrafu, bet Dyatlovas pasakė Judinui, kad jis tikisi kalnuose būti ilgiau, todėl praėjus minėtai dienai niekas neisėmė paieškos. vasario 20 d. artimųjų prašymu sudaryta paieškos ekspedicija. Vasario 26 d. buvo rasta sugriauta slidininkų palapinė. Iš jos pėdsakai vedė į artimiausią mišką (už 1,5 km), bet už 500 m pėdsakus užpustė sniegas. Miško pakraštyje, po kedru, rastos laužo liekanos, greta – dviejų žmonių kūnai tik su apatiniais drabužiais. [2] Atkarpoje tarp kedro ir palapinės rasti dar 3 kūnai. Likę 4 slidininkai rasti tik gegužės 4 d., giliau miške, įlomėje prie upelio, po 4 m sniego sluoksniu.

Aplinkybės[taisyti | redaguoti kodą]

Tik radus pirmuosius kūnus pradėtas teisminis tyrimas. Pradžioje medicininė ekspertizė neparodė jokių sužeidimų, todėl mirties priežastimi nustatyta hipotermija. Tačiau detalesnis tyrimas atskleidė naujus faktus – vienas slidininkų turėjo stiprų kaukolės sužeidimą, o dar du – krūtinės ląstos lūžius. Tokius sužeidimus padaryti reikėtų didelės jėgos, pvz., susidūrimo su automobiliu. Tačiau išorinių sužeidimų ant kūnų nerasta. Vienos iš moterų kūnas buvo be liežuvio.

Pradžioje iškelta versija, kad keliautojus galėję užpulti vietiniai gyventojai mansiai, tačiau nerasta jokių kovos ženklų, be to, aplink nebuvo jokių pašalinių žmonių pėdsakų. Nors tuo metu temperatūra buvo žema (-25-30 °C) ir siautė pūga, kūnai rasti tik pusiau apsirengę, dalis buvo be batų, su vienu batu ar tik su kojinėmis. Sunkios hipotermijos atvejais žmonės dažnai tampa sumišę, praradę orientaciją, agresyvūs, ketvirtadaliu atvejų pasitaiko, kad žmonės nepaisant šalčio pradeda nusirenginėti. Tačiau palapinėje buvo likę dauguma drabužių ir batų. Be to, keliautojai palapinę paliko vienu metu. Kitas keistas faktas, kad dalies mirusiųjų drabužiai buvo radioaktyvūs.

1959 m. gegužę tyrimas užbaigtas „neradus kaltųjų“, o mirties priežastis įvardinta kaip „nežinomų jėgų veikla“. Byla buvo įslaptinta ir apie ją daugiau sužinota tik po 1990 m.

Dalis tyrėjų pateikia daugiau faktų, kurie buvo ignoruoti ar nuslėpti pareigūnų. Mirusiųjų laidotuvėse dalyvavęs liudininkas atkreipė dėmesį į keistai parudavusią mirusiųjų odą. [3] Kita keliautojų grupė, kopusi 50 km į pietus nuo įvykio vietos, teigė šiaurės pusėje nakties danguje mačiusi keistas oranžines sferas. Tokias „sferas“ 1959 m. vasarį–kovą taip pat pastebėję daug nepriklausomų liudininkų Ivdelio apylinkėse (tame tarpe meteorologijos stotis ir kariuomenė). [4]

Versijos[taisyti | redaguoti kodą]

Keliamos įvairios incidento versijos:

  • Sniego lavina – lavina užgulė palapinę iš viršaus ir taip sužalojo 3 žmones, jie perpjovė palapinės sieną ir pasitraukė link miško, kur esant labai atšiauriam orui, greitai sušalo [5];
  • Laukinių gyvūnų antpuolis – dalyvius galėję užpulti ar išgąsdinti laukiniai gyvūnai (vilkai, lokiai), tačiau išorinių pažeidimų nerasta;
  • Kriminalinis nusikaltimas – mansių antpuolis, pabėgusių kalinių apiplėšimas ar pačių turistų tarpusavio konfliktas mažai tikėtini dėl išorinių smurto ženklų trūkumo ir bendrų aplinkybių;
  • Karinė veikla – sąmokslo teorija, kad turistai nukentėjo nuo kažkokių slaptų karinių bandymų – sprogdinimų, raketų, nuodingų dujų, infragarsinių ginklų ir kt. arba nuo pačių bandytojų [6];
  • Paranormalūs reiškiniai, ateivių veikla ir kt. [7]

Apie Diatlovo perėjos incidentą išleista keletas knygų, sukurta dokumentinių filmų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Diatlovo perėjos incidentas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka