Diagoras Ateistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Diagoras Ateistas (Διαγόρας ὁ Μήλιος, Diagoras iš Miloso) – V a. pr. m. e. graikų poetas ir sofistas, vienas pirmųjų rašytiniuose šaltiniuose minimų ateistų. Pasisakė prieš to meto ortodoksines religijas ir Eleusinos misterijas. Atėniečiai apkaltino jį nepagarba dievams ir Diagorui teko bėgti iš miesto.

Apie jo gyvenimą šiuo metu yra žinoma ypač nedaug. Gimė Miloso saloje, pasak Sudos (X a. Bizantijos enciklopedija) mokėsi pas Demokritą, tačiau ankstesni šaltiniai to nemini. Žinoma, kad Diagoras Atėnuose jau buvo ryški asmenybė ne vėliau kaip 423 m. pr. m. e., kadangi jis minimas Aristofano spektaklyje „Debesys“, kuris tokiu metu jau buvo vaidinamas. Iš Atėnų pabėgo, pasak Diodoro, 415 m. pr. m. e.

Pasak Sudos, Diagoras vėliau apsigyveno Korinte, kur ir mirė.

Apie jo filosofiją yra žinoma taip pat labai nedaug. Nėra aiški jo ateizmo natūra, konkretūs teiginiai. Kelis jo pasišaipymus iš tikėjimo aprašo Ciceronas (I a. pr. m. e.). Pavyzdžiui, istoriją apie tai, kaip laivas su Diagoru pakliuvo į audrą. Jūreiviai pradėjo burbėti, kad audra tikriausiai kilo dėl to, kad jų laive yra tas bedievis Diagoras. Diagoras tuomet paklausė, ar ir kituose šiuo metu audron patekusiuose laivuose yra po Diagorą.

Manoma, kad savo idėjas Diagoras gynė aršiai ir galbūt per daug atvirai, tuo užsitraukdamas kitų pyktį. Jo filosofijai neabejotinai didelę įtaką padarė ikisokratikai, stengęsi paaiškinti gamtą natūraliomis jėgomis be dievų įsikišimo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]