Deus Ex

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deus Ex
Dxcover.jpg
Kūrėjas Ion Storm
Leidėjas Eidos Interactive (Windows ir PlayStation 2)
Aspyr (Mac OS)
Square Enix (PSN)
Išleidimo data 2000 m. birželio 26 d.
(Windows, Mac OS)
2002 m. kovo 25 d. (PS2)
Žanras(-ai) Veiksmo RPG, pirmojo asmens šaudyklė
Režimas Vieno ar keleto žaidėjų
Reitingai
Platforma Mac OS, Microsoft Windows, PlayStation 2, PlayStation 3 (PSN)
Versija 1.112fm
Variklis Unreal Engine 1
Reikalavimai
Media CD-ROM, skaitmeninė distribucija
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas {{{pirmtakas}}}
Kitos dalys Invisible War, Human Revolution

Deus Ex – kiberpanko tematikos kompiuterinis veiksmo vaidmenų žaidimas su pirmojo asmens šaudyklės ir stealth elementais. Žaidimą sukūrė „Ion Storm“, o 2000 m. išleido „Eidos Interactive“. Vėliau buvo išleistos ir Mac OS, bei PlayStation 2 versijos. Veiksmas vyksta antiutopiniame pasaulyje 2052 m. Siužetas rutuliojasi aplink Jungtinių Tautų Anti-teroristinės Sąjungos (United Nations Anti-Terrorist Coalition) organizacijos naujoką JC Denton, kuris grumiasi su teroristinėmis grupuotėmis chaoso prisisunkusiame pasaulyje. Siužeto eigoje Dentonas įsivelia į „įsišaknijusią“ konspiraciją susiremdamas su tokiomis organizacijomis, kaip Majestic 12, Illuminati ir Honkongo triados grupuotės.

Buvo išleisti žaidimo tęsinys „Deus Ex: Invisible War“ (2003 m.) ir priešistorė „Deus Ex: Human Revolution“ (2011 m.).

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Nanotechnologijos yra pagrindinė žaidimo tematika. Žaidėjo valdomas veikėjas JC Denton yra nanotechnologijomis aprūpintas UNATCO agentas.

Žaidėjui įvykdžius užduotis, jam suteikiami sugebėjimų taškai (skill points), kuriuos jis savo nuožiūra gali panaudoti veikėjo sugebėjimams sustiprinti.[1] Viso yra vienuolika skirtingų sričių, kuriose veikėjas gali specializuotis. Žaidėjas gali vystyti veikėją artimos kovos linkme, suteikdamas jam pistoletų ir sunkiosios ginkluotės valdymo įgūdžių, arba susikurti labiau priešus slapčia linkusį apeiti veikėją, suteikdamas jam spynų ir kompiuterinių sistemų nulaužimo sugebėjimų.

Ginkluotę galima tobulinti pridedant įvairius patobulinimus, kaip, pvz., taikiklį, slopintuvą ar lazerį; padidinti šaudymo nuotolį, taiklumą, dėtuvės dydį ir pan. Veikėjo organizmui suteikus kibernetinių patobulinimų, jis įgyja antžmogiškų sugebėjimų. Iš viso tokių patobulinimų yra 18, bet galima pritaikyti tik pusę iš jų: po vieną rankoms, kojoms, akims ir galvai, du po oda ir tris liemeniui.[2]

Bendraujant su NPC iššaukiami video intarpų tipo pokalbiai, kurių metu žaidėjas gali pasirinkti iš keleto skirtingų dialogo variantų. Pasirinkimas nulemia tolesnį siužeto plėtojimą, pvz., šiurkštumas sukelia kitų veikėjų antipatiją žaidėjo atžvilgiu ir šie nėra linkę jam pagelbėti.

„Deus Ex“ galima pasirinkti iš 24 skirtingų ginklų nuo laužtuvo ar elektros šoko iki automatų ir prieštankinių raketų.

Vyksmo vieta[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo siužete vyrauja įvairios realaus pasaulio sąmokslo teorijos ar užuominos į jas. Tai apima spekuliacijas apie juoduosius sraigtasparnius, vakcinas, FEMA, 51-ąją zoną, ECHELON tinklą, vyrus juodais drabužiais, čiupakabrų ar kitokių nežemiškų būtybių egzistavimą ir kt.

Didžioji dalis žaidimo veiksmo vyksta fiktyviose realaus pasaulio vietų versijose, įskaitant Niujorką, Honkongą, Paryžių, Vandenbergo oro pajėgų bazę ir 51-ąją zoną. Visuomenėje vyrauja chaosas, regimas didžiulis gyventojų socialinis pasiskirstymas. Žmonija, ypač Jungtinėse Valstijose, kenčia nuo mirtino pandeminio viruso, žinomo kaip „Pilkoji mirtis“ (Gray Death), nuo kurio nėra sukurta vaistų. Sintetinės vakcinos „Ambrozija“ (Ambrosia), gaminamos kompanijos „VersaLife“ ir gebančios pašalinti viruso sukeliamą poveikį, kiekiai labai riboti. Dėl vakcinos stygiaus ji prieinama tik vyriausybės pareigūnams, kariniam personalui, mokslininkams ir turtingam bei įtakingam elitui. Viltį praradę žmonės kelia riaušes, buriasi į teroristines organizacijas. Norėdamos išlaikyti tvarką Jungtinės Tautos smarkiai išplečia savo įtaką ir įgauna didelio masto kontrolę.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Dentonas išsiunčiamas aptikti vietą, kurioje laikomos Nacionalinių separatistų pajėgų (National Secessionist Forces, NSF) pavogtos „Ambrozija“ vakcinos. Šių misijų eigoje Dentonas sutinka savo brolį Polą, kuris taip pat yra nanotechnologijomis aprūpintas UNATCO agentas. Dentonas aptinka vakcinų siuntą La Gvardijos oro uosto privačiame terminale. Polas susitinka su Dentonu prie lėktuvo ir paaiškina, kad jis dezertyravo ir dabar dirba su NSF po to, kai sužinojo, jog Pilkoji mirtis yra žmonių sukurtas virusas, o UNATCO naudojasi savo galia užtikrindama, kad vakcina būtų prieinama tik elitui.

Dentonas sugrįžta į UNATCO būstinę ir sužino, kad jis ir Polas turi implantuotą susinaikinimo jungiklį ir tai, kad Polo buvo aktyvuotas dėl to, kad jis dezertyravo. Manderlėjus įsako Dentonui nuvykti į Honkongą ir pašalinti Treiserį Tongą (Tracer Tong), hakerį, galintį pašalinti susinaikinimo jungiklį. Vietoje to Dentonas nuvyksta į Polo butą. Šis jį įtikina palikti UNATCO ir išsiųsti pagalbos signalą NSF sąjungininkams. Tai padaręs, Dentonas atsiduria UNATCO ieškomųjų sąraše ir jo susinaikinimo jungiklis taip pat aktyvuojamas. Dentonui ir Polui nepavyksta pasprukti nuo UNATCO pajėgų ir jie pakliūna į slaptą kalėjimą, esantį po UNATCO būstine. Su Dentonu susisiekia esybė, vardu Daedalus, ir informuoja jį, kad kalėjimas priklauso Majestic 12 organizacijai bei padeda jiems pasprukti. Jiedu nusigauna iki Honkongo ir susitinka su Tongu, kuris pašalina susinaikinimo jungiklius. Tongas paprašo Dentono įsiskverbti į „VersaLife“ pastatą. Tai padarydamas, Dentonas išsiaiškina, kad korporacija atsakinga už Pilkosios mirties gamybą ir sugeba nugvelbti įrenginio, kuris gamina virusą, planus.

Viruso analizė parodo, kad jį sukūrė Illuminati organizacija. Tongas skubiai išsiunčia Dentoną į Paryžių susisiekti su organizacija ir paprašyti jos pagalbos kovoje su Majestic 12. Galiausiai Dentonas susitinka su Illuminati lyderiu Morganu Everetu (Morgan Everett) ir sužino, kad Pilkąją mirtį buvo numatyta panaudoti technologijų tobulinimui, bet Majestic 12, vadovaujama trilijonieriaus verslininko ir buvusio Illuminati nario Bobo Peidžo (Bob Page), sugebėjo pavogti planus ir perkurti virusą į dabartinę formą. Everetas suvokia, kad be „VersaLife“ įrenginio Majestic 12 nebegalės toliau gaminti virusą ir greičiausiai taikysis į Vandenbergo oro pajėgų bazę, kur X-51, grupelė 51-osios zonos mokslininkų, sukonstravo tokį patį įrenginį. Padėjęs bazės personalui apsiginti, Dentonas susitinka su X-51 vadovu Gariu Savidžu (Gary Savage), kuris atskleidžia, kad Daedalus yra dirbtinis intelektas, sukurtas vykdant ECHELON programą. Everetas pamėgina įgyti Majestic 12 komunikacijų tinklo kontrolę paleisdamas Daedalus į JAV kariuomenės tinkla, bet Peidžas atsako paleisdamas savo DI, Icarus, kuris susijungia su Daedalus ir tampa nauja esybe Helios, gebančia kontroliuoti globalinės komunikacijos tinklus. Paprašytas Savidžo, Dentonas suranda įrenginio brėžinius ir jam išsiunčia elektroniniu būdu. Peidžas sulaiko perdavimą ir paleidžia branduolines raketas link Vadenbergo bazės, kad užtikrintų, jog 51-oji zona (dabar Majestic 12 būstinė) vienintelė turėtų tokį įrenginį. Tačiau Dentonui pavyksta perprogramuoti raketą ir ją pasiųsti link 51-osios zonos. Tada Dentonas nuvyksta susigrumti su Peidžu.

Peidžas atskleidžia, kad jis ketina susijungti su Helios ir įgyti pasaulio kontrolę, iš esmės tapti dievu. Su Dentonu vienu metu susisiekia Tongas, Everetas ir Helios. Jie siekia sunaikinti Peidžą bei pasiekti savo tikslus. Tongas siekia pasaulį nugramzdinti į Tamsiuosius amžius sunaikindamas globalią komunikaciją ir užkirsdamas kelią kam nors perimti pasaulio kontrolę. Everetas pasiūlo sugrąžinti valdžią į Illuminati rankas ir kartu valdyti pasaulį. Helios išreiškia norą susitapatinti su Dentonu ir valdyti pasaulį kaip geranoriškas diktatorius su begalinėmis žiniomis ir supratimu. Žaidėjo sprendimas nulemia ateities eigą ir užbaigia žaidimą.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Garso takelį žaidimui sukūrė Alexander Brandon (didžiausias indėlis, įskaitant pagrindinę melodiją), Dan Gardopée („Naval Base“ ir „Vandenberg“), Michiel van den Bos („UNATCO“, „Lebedev’s Airfield“, „Airfield Action“, „DuClare Chateau“) ir Reeves Gabrels („NYC Bar“). Kritikai gyrė žaidimo garso takelį, teigdami, kad jis papildo viso žaidimo metu vyraujančią šiurkščią atmosferą melodinga ir ambientine muzika, susidedančia iš techno, džiazo ir klasikinės muzikos žanrų.[3][4] Muzika demonstruoja svarbiausią dinaminį elementą, panašų į iMUSE sistemą, naudotą XX a. 10-ojo dešimtmečio „LucasArts“ žaidimuose: žaidimo metu skambančios melodijos tonas pasikeičia priklausomai nuo žaidėjo veiksmų, pvz., kai žaidėjas pradeda pokalbį, įsivelia į kovą ar jam persikeliant į kitą žaidimo lygį.

Garso takelio kompaktinis diskas buvo įtrauktas į Game of the Year žaidimo pakuotę, jo negalima nusipirkti atskirai.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]