Detroitas

Šis straipsnis apie JAV miestą Mičigano valstijoje. Apie upę tokiu pačiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Detroitas (upė).

Detroitas angl. Detroit



Detroitas 42°19′53″ š. pl. 83°2′45″ v. ilg. / 42.33139°š. pl. 83.04583°r. ilg. / 42.33139; 83.04583 (Detroitas)

Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)

Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Mičiganas

Įkūrimo data	1701 m.
Meras	Mike Duggan (D)

Gyventojų (2021)	632 464
Plotas	370,09 km²
Tankumas (2021)	1 709 žm./km²

Tinklalapis	detroitmi.gov
Vikiteka	Detroitas

Detroitas (angl. Detroit) – didžiausias JAV Mičigano valstijos bei 27 pagal gyventojų skaičių (2021 m.) šalies miestas. Įskaitant prie miesto prisišliejusius priemiesčius su bendra 3 463 km² ploto urbanizuota teritorija, 2010 m. gyveno 3,734,090 žmonių ir pagal gyventojų skaitlingumą tarp visų kitų šalies miestų skaičiuojant su priemiesčiais užėmė 11-ą poziciją.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai stambus uostas, įsikūręs prie Detroito upės (nuo kurios ir kilo miesto pavadinimas), įeinančios į Didžiųjų ežerų sistemą. Detroitas yra žinomas kaip tradicinis pasaulio automobilių pramonės centras („Ford“, „Chrysler“, „General Motors“ ir kt.). Taip pat plėtojama metalurgija ir metalo apdirbimas, staklių, detalių gamyba, chemijos, gumos, stiklo pramonė.

Veikia Amerikos buities, automobilių istorijos muziejai.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1701 m. liepos 24 d. prancūzų tyrinėtojas Antuanas de la Motė Kadilakas (Antoine de la Mothe Cadillac) kartu su savo leitenantu Alfonsu de Tončiu (Alphonse de Tonty) ir daugiau nei šimtu kitų naujakurių pradėjo statyti nedidelį fortą šiauriniame Detroito upės krante - tai laikoma oficialia Detroito miesto įkūrimo data. Vėliau Antuanas de la Motė Kadilakas gyvenvietę pavadino Pontchartrain du Detroit fortu, pagal Liudviko XIV laikų Prancūzijos jūrų ministro Louis Phelypeaux, comte de Pontchartrain, pavardę. Netrukus čia buvo pastatyta bažnyčia, o parapija pavadinta Sainte Anne de Détroit. Prancūzija kolonistams siūlė nemokamą žemę, kad pritrauktų šeimas į Detroitą. 1765 m. kai Detroite gyveno 800 žmonių, tai buvo didžiausia europiečių gyvenvietė esanti tarp Monrealio ir Naujojo Orleano, taip pat tarp prancūzų gyvenviečių buvusiose Naujosios Prancūzijos ir Luizianos kolonijose.

Iki 1773 m. į Detroito atvykus anglų ir amerikiečių naujakuriams, gyventojų skaičius išaugo iki 1 400. Kai britai po pergalės Septynerių metų kare perėmė Šiaurės Amerikoje esančias prancūzų kolonijas, iki 1778 m. gyventojų skaičius pagausėjo iki 2 144 ir Detroitas tapo trečiu pagal gyventojų skaičių miestu tuometinėje Kvebeko provincijoje.

Regiono ekonomika buvo pagrįsta pelninga kailių prekyba, kurioje daugybė Amerikos indėnų atliko svarbius gyvūnų gaudytojų ir prekybininkų vaidmenis. Šiandien Detroito vėliava atspindi prancūzų kolonijinį paveldą. Pirmieji prancūzų naujakuriai ir Kanados prancūzų kolonistų palikuonys sudarė darnią bendruomenę, bet tuo metu dominavusią jų populiaciją palaipsniui išstūmė XIX a. pradžioje į Amerikos vakarus vykstantys angliakalbiai Amerikos naujakuriai. Etniniai Detroito prancūzų kilmės kanadiečiai, dar žinomi kaip "muskratų prancūzais" (toks jų pavadinimas kilęs nuo prekiavimo kailiais), gyvenantys Sent Klero ežero pakrantėse ir į pietus nuo Monro miesto bei Detroito upės regione, XXI a. pirmuose dešimtmečiuose yra išlaikę savitumą ir tebėra kaip šio regiono savotiška etninė subkultūra.^[2]^[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1910 m. Detroitas tapo 9-uoju pagal gyventojų skaičių JAV miestu, o nuo 1920 m. ir maždaug iki 1950 m. pasiekęs maksimalų 1,849,568 gyventojų skaičių buvo ketvirtas pagal gyventojų skaitlingumą šalies miestas. Nuo 1950 m. prasidėjus baltaodžių amerikiečių masiniam išsikėlimui (White flight) iš miestų kurie rasiškai ar etnokultūriškai ėmė keistis ne baltaodžių naudai, Detroito gyventojų skaičius sparčiai ėmė mažėti ir daugėti juodaodžių afroamerikiečių gyventojų procentas. 2010 metais Detroitas buvo 18 pagal dydį JAV miestas, kuriame gyveno 713 777 žmonės, o 2020 m. Detroitas buvo 27 pozicijoje tarp skaitlingiausių gyventojų skaičiumi JAV miestų.

Detroito miesto gyventojų raidos lentelė:

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.

1820 m.^sur.

1830 m.^sur.

1840 m.^sur.

1850 m.^sur.

1860 m.^sur.

1870 m.^sur.

1880 m.^sur.

1890 m.^sur.

1900 m.^sur.

1910 m.^sur.

1920 m.^sur.

1930 m.^sur.

1940 m.^sur.

1 422

2 222

9 102

21 019

45 619

79 577

116 340

205 876

285 704

465 766

993 678

1 568 662

1 623 452

1950 m.^sur.

1960 m.^sur.

1970 m.^sur.

1980 m.^sur.

1990 m.^sur.

2000 m.^sur.

2010 m.^sur.

2020 m.^sur.

2021 m.

-

1 849 568

1 670 144

1 514 063

1 203 368

1 027 974

951 270

713 777

639 111

632 464

-

Detroito lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Detroitas, kaip ir kiti pramoniniai JAV miestai, pritraukė lietuvių bendruomenę gerokai prieš Antrąjį ir net prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Detroito lietuviai dirbo pasaulio automobilių gamyklose, tais laikais žinotame kaip pasaulio automobilių gamybos sostinėje. Čia iki šiol veikia "Ford", "General Motors" ir "Chrysler" gamyklos. Per 1930 m. gyventojų surašymą, Detroite gyveno 4 879 lietuviai.

Daug lietuvių įsikūrė Detroito-Hamtramko rajone. Keičiantis gyventojų skaičiui, šios įmonės ir organizacijos iširo arba persikėlė kitur. Didžiąją XX a. dalį Detroito lietuvių gyvenimas telkėsi į pietvakarius nuo miesto centro esančiame rajone, dabartiniame Meksikantaune (Meksikiečių mieste), aplink lietuviams svarbiausias institucijas - Šventojo Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčią ir Lietuvių namus.

Šv. Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčia buvo pastatyta 1920 m. pietvakariniame Detroite, 1750 m. 25-ojoje gatvėje. Masyvus mūrinis pastatas yra dviejų aukštų. Pagrindinė bažnyčia yra antrame aukšte, o pirmame aukšte kadaise buvo įsikūrusi lietuvių mokykla. Vėliau jis virto koplyčia, kurioje buvo laikomos eilinės sekmadienio mišios. Mažėjančiai lietuvių parapijai nebereikėjo pagrindinės viršutinės bažnyčios, o pagyvenusiems žmonėms buvo sunku čia užlipti laiptais. Taip pat pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė, skirta parapijos susirinkimams po mišių. Jos sienos buvo nukabinėtos Lietuvos miestų nuotraukomis, per 1991 m. sausio 13 d. įvykius su TSRS kariuomene konfliktuojant žuvusių žmonių sąrašu ir kitais panašiais suvenyrais. Kita nedidelė patalpa buvo skirta muziejui. Šv. Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčia buvo uždaryta 2013 m.

Priešingoje West Vernor plento pusėje esančio gražiai suremontuoto Lietuvių namų pastato fasade vis dar puikuojasi užrašas "Lithuanian Hall", o viduje yra išlikusių lietuviškų suvenyrų.

Dabar ji priklauso tam pačiam ne pelno siekiančiam nekilnojamojo turto vystytojui kaip ir Šv.Antano bažnyčia ir yra pertvarkyta į jo biurus. 1921 m. Lietuvių namus pastatė kairios politinės krypties lietuviai, kurie nelankė bažnyčios (tikintiesiems bažnyčia buvo pasaulietinis klubas ir veiklos centras, tačiau nereligingiems reikėjo atskiros įstaigos). Bent dalis narių buvo komunistai, kadangi organizacijos "Tikslas - lietuviška Amerika" ("Destination Lithuanian America") tyrėjai, yra suradę naujųjų savininkų dar išsaugotą lietuvišką komunistinę medžiagą. Lietuvių namuose išliko kai kurie architektūros elementai, pavyzdžiui, buvusi bilietų pardavimo kasa, kurioje buvo pardavinėjami bilietai į renginius viršuje esančioje salėje, taip pat scena ir kita - ir nepaisant rekonstrukcijos, palyginti nedaug kas pasikeitė.

Galima tik numanyti, kad anuomet West Vernor plentas tarnavo kaip "fronto linija" tarp dviejų priešiškų lietuvių emigrantų grupių: religinės daugumos ir antireliginės mažumos. Tarp lietuvių mažėjant kairiųjų politinių pažiūrų populiarumui, lietuvių namai buvo uždaryti, o vėliau bendruomenės šventiniams renginiams (šventadieniams, vestuvėms) juos naudojo vietinė parapija.

Tačiau, kaip ir visame Detroite, kai kurie pastatai dabar yra apleisti arba sudegę. Po 1967 m. rasinių riaušių Detroite gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, ir dabar mieste gyvena apie 85 proc. juodaodžių, tai yra afroamerikiečių. Dauguma baltaodžių, įskaitant lietuvius, persikėlė į priemiesčius. Šiais laikais rajone aplink Švento Antano bažnyčią dominuoja iš Lotynų Amerikos atvykę ispanakalbiai ir jis vadinamas Meksikantaunu (Mexicantown). Anot čia gyvenančių lietuvių, Meksikantaunas yra saugesnis nei vidutiniškai visas Detroito miestas. Nors dauguma lietuvių po rasinių riaušių kurias kėlė afroamerikiečiai, yra persikėlę į Detroito priemiesčius, Meksikantaune vis dar gyvena didžiausias Detroito lietuvių procentas. Šiuo metu buvusi Švento Antano lietuvių bažnyčia labiausiai naudojama būtent ispanakalbių gyventojų reikmėms - pirmajame aukšte dabar įsikūrusi labdaros įstaiga, kuri neseniai atvykusius imigrantus nemokamai mokina anglų kalbos.^[4]

Gyventojų rasinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Detroito miesto gyventojų rasinė raida nuo 1820 m.

Metai	Visi gyventojai	Baltaodžių amerikiečių skaičius	Baltaodžių amerikiečių %	Baltaodžiai amerikiečiai neįskaitant baltaodžių lotynų amerikiečių	Baltaodžių amerikiečių %, neįskaitant baltaodžių lotynų amerikiečių %	Afroamerikiečių skaičius	Afroamerikiečiai %	Azijiečių skaičius	Azijiečiai %	Kitų maišytos rasės skaičius	Kiti maišytos rasės %	Lotynoamerikiečių skaičius	Lotynoamerikiečiai %	Gimusių užsienyje skaičius	Gimę užsienyje %
1820	1,422	1,355	95,29	n.d.	n.d.	67	471	0	0	0	0	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
1830	2,222	2,096	94,33	n.d.	n.d.	126	5,68	0	0	0	0	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
1840	9,102	8,909	97,88	n.d.	n.d.	193	2,12	0	0	0	0	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
1850	21,019	20,432	97,21	n.d.	n.d.	587	2,79	0	0	0	0	n.d.	n.d.	9,927	47,23
1860	45,619	44,216	96,92	n.d.	n.d.	1,403	3,08	0	0	0	0	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
1870	79,577	77,338	97,19	n.d.	n.d.	2,235	2,81	0	0	4	0	n.d.	n.d.	35,381	44,46
1880	116,340	113,475	97,54	n.d.	n.d.	2,821	2,42	10	0	34	0,04	n.d.	n.d.	45,645	39,23
1890	205,876	202,422	98,32	n.d.	n.d.	3,431	1,67	12	0,01	11	0	n.d.	n.d.	81,709	39,69
1900	285,704	281,575	98,55	n.d.	n.d.	4,111	1,44	4	0	14	0,01	n.d.	n.d.	96,503	33,78
1910	465,766	459,926	98,75	n.d.	n.d.	5,741	1,23	58	0,01	41	0,01	n.d.	n.d.	157,534	33,82
1920	993,678	952,065	95,81	n.d.	n.d.	40,838	4,11	620	0,06	155	0,02	n.d.	n.d.	290,884	29,27
1930	1,568,662	1,446,656	92,22	n.d.	n.d.	120,066	7,65	1,590	0,10	350	0,03	n.d.	n.d.	405,882	25,87
1940	1,623,452	1,472,662	90,71	1,467,506	90,39	149,119	9,19	1,237	0,08	434	0,02	5,156	0,32	322,688	19,88
1950	1,849,568	1,545,847	83,58	n.d.	n.d.	300,506	16,25	1,734	0,09	1,481	0,08	n.d.	n.d.	278,260	15,04
1960	1,670,144	1,182,970	70,83	n.d.	n.d.	482,223	28,87	2,780	0,17	2,171	0,13	n.d.	n.d.	201,713	12,08
1970	1,511,482	838,877	55,50	815,823	53,98	660,428	43,69	4,478	0,30	7,699	0,51	27,038	1,79	119,347	7,90
1980	1,203,339	413,730	34,38	402,077	33,41	758,939	63,07	6,621	0,55	24,049	2,00	28,970	2,41	68,303	5,68
1990	1,027,974	222,316	21,63	212,278	20,65	777,916	75,67	8,461	0,82	19,281	1,88	28,473	2,77	34,490	3,36
2000	951,270	116,599	12,26	99,921	10,50	775,772	81,55	9,519	1,00	49,380	5,19	47,167	4,96	45,541	4,79
2010	713,777	75,758	10,61	55,604	7,79	590,226	82,69	7,559	1,06	40,234	5,64	48,679	6,82	36,000	5,1
2020	639,111	68,407	10,70	60,770	9,51	496,534	77,69	10,193	1,59	60,886	9,52	51,269	8,02