Derybos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Derybos – dviejų ar daugiau asmenų (šalių) dialogo būdas, kuriuo siekiama savo siekių patenkinimo, atsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų tikslus ir galimas alternatyvas[1]. Pavyzdžiui, gali vykti dėl kokio nors veiksmo sąlygų arba dėl siekiamos sandorio kainos.

Dažniausiai remiasi lygiomis sprendimų, padėties valdymo galimybėmis ir baigiasi susitarimu (konsensusu). Priešingu atveju laikomos įšaldytomis (sprendimai nepriimti) arba žlugusiomis (sprendimai atmesti).

Pagrindiniai derybų žingsniai:[2]

  • Konflikto apibrėžimas ir potencialūs būdai jam spręsti (angl. conflict resolution)
  • Susitarimas dėl konkrečių sąlygų (angl. deal-making)

Vienas iš derybinių įrankių yra kompromisas, t. y. abipusė (ar bent taip atrodanti) nuolaida[3].

Derisi (dalyvauja derybose) žmonės kasdien, dažnai to net nesuvokdami.[4][5]

Tarpvalstybinės derybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinis ir dažniausiai taikomas suverenių valstybių vyriausybių bendradarbiavimo būdas, viena iš diplomatijos formų. Siekiama tarpusavio susitarimu išspręsti tarpvalstybinių santykių problemas. Tokių derybų tikslas – sudaryti tarptautinę sutartį, kurios privalėtų laikytis ją pasirašančios šalys.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]