Derybos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – labiau rašinėlis apie asmeninę derybų interpretaciją nei enciklopedinis straipsnis
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Lietuvos ir Vokietijos derybos 1928 m. Sėdi: Lietuvos Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir Vokietijos Reichskancleris Gustavas Stresemannas

Derybosbendravimo procesas, kurio metu partneriai, remdamiesi skirtingais tikslais bei pozicijomis, siekia rasti abi šalis patenkinantį sprendimą. Šiandieninis pasaulis neįsivaizduojamas be šios bendravimo formos, įgalinančios skirtingų tikslų turinčias puses pasiekti savų interesų įgyvendinimo.

Derybų principas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis derybų principas – konstruktyvumas. Sėkmingumo kriterijus - derybų veiksmingumas ir partnerystė, kuri suprantama kaip besiderančių pusių pozicijų papildymas, pagrįstas pozityviais pasiūlymais ir minimaliomis nuolaidomis. Sėkmingos partnerystės psichologinis kriterijus - partnerių pasitenkinimas derybų procesu ir puikiu sprendimu.

Kai pusės derasi, jos paprastai tikisi ir duoti, ir gauti. Derybų dalyviai turi tikslų, kurių negali nepriklausomai vienas nuo kito įgyvendinti. Svarbu paminėti, kad dažniausiai tai, ko nori ar siekia derybų dalyviai, nėra visiškai identiška. Siekiamų tikslų tarpusavio priklausomybė savo prigimtimi gali būti „laimi – laimi“ – kai laimi abi pusės, arba „laimi – pralaimi“ – kai vienos pusės laimėjimas kitai pusei lemia pralaimėjimą, tipo. Tokios situacijos lemia derybų būdą – priklausomai nuo užimamos pozicijos disputantai arba siekia priversti kitą pusę nusileisti, pakeisti savo reikalavimus ir priimti kompromisą, arba stengiasi surasti tokį sprendimą, kuris atitiks visų besiderančiųjų tikslus. Taigi disputantų tikslų tarpusavio priklausomybė turi didžiausią įtaką, lemiančią santykius derybų metu, derybų būdą bei jų pasekmes.