Demenės pagastas
| Demenės pagastas latv. Demenes pagasts |
|
|---|---|
| Valstybė: | |
| Regionas: | |
| Savivaldybė: | Daugpilio savivaldybė |
| Administracinis centras: | Demenė |
| Gyvenviečių skaičius: | 26 |
| Gyventojų : | 1 872 |
| Plotas: | 181,3 km² |
| Tankumas : | 10 žm./km² |
| Tinklalapis: | Demenės pagastas |
Demenės pagastas (latv. Demenes pagasts) – pagastas pietryčių Latvijoje, Augšžemėje, Daugpilio savivaldybės pietrytinėje dalyje, į pietus nuo Daugpilio. Centras – Demenė.
Turinys |
Geografija [taisyti]
Demenės pagastas vakaruose siejasi su Medumo, šiaurėje – su Laukesos, rytuose – su Skrudalienos pagastu, pietryčiuose – su Baltarusijos Braslavo rajonu, pietuose – su Lietuvos Zarasų rajonu.
Didžiausios gyvenvietės: Demenė, Behova, Brigenė, Daukštėnai, Dedeliškiai, Gatėnai, Imantos, Janiuciemas, Jaunciemas, Kočergina, Kozlovka, Kumbuliai, Kurcumo stotis, Matulaniškiai, Mežaniškiai, Medžvidai, Misjuncai, Paegliai, Paškeliškiai, Putraimiai, Rumpiškiai, Skirnos, Trikopciai, Zemgalė.
Upės: Janiupytė, Kumbulė, Kumpota, Silica, Straumenė.
Vandens telkiniai: Akmenskos ežeras, Brigenės ežeras, Darzų ežeras, Černiava, Demenės ežeras, Dervaniškių ežeras, Kumbulių ežeras, Ričių ežeras, Skirnos ežeras, Kimbartiškės ežeras, Ugarinka, Vasariškių pelkė.
Istorija [taisyti]
Demenės valdos istoriniuose šaltiniuose minimos 1493 m. 1830 m. Demenę Loringhoverų giminė pardavė. 1885 m. įkurtas Demenės pagastas, apjungęs Brigenės, Šembergo, behovo, Feldhovo ir Demenės palivarkus. 1937 m. pagasto plotas buvo 108,7 km². 1945 m. jo vietoje įsteigtos Demenės, Janiuciemo ir Lidumniekų kaimo tarybos. 1979 prijungtas Janiuciemas, 1998 m. ir Lidumniekai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1885–1945 m. | Demenės pagastas, Daugpilio apskritis |
| 1945–1991 m. | Demenės apylinkė, Daugpilio rajonas |
| 1991–2009 m. | Demenės pagastas, Daugpilio rajonas |
| nuo 2009 m. | Demenės pagastas, Daugpilio savivaldybė |
Ekonomika [taisyti]
Pagasto pagrindinė ūkio šaka – žemės ūkis.
Gyventojai [taisyti]
2008 m. pagaste buvo 1904 gyventojas, iš jų latviai 14,3%, rusai 42,4%, lenkai 26,6%, baltarusiai 13,3%, kitų tautybių 3,5%.[1]