Dekoratyvinė sodininkystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orangery at the Palace of Versailles, outside Paris[1]

Dekoratyvinė sodininkystėaugalininkystės šaka, kultūrinių ir laukinių augalų auginimas aplinkai puošti.

Apima žolių, medžių, krūmų, išsiskiriančių formos, spalvų, žiedų, lapų, vaisių gražumu, dauginimą, auginimą, kultūrinimą ir naujų veislių bei formų vedimą, komponavimą ir dekoratyvinių želdinių kūrimą.

Dekoratyvine sodininkyste rūpinasi želdinimo įmonės, dekoratyvinių augalų medelynai, botanikos sodai. Dekoratyvinės sodininkystės specialistus rengia Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dekoratyvinės sodininkystės užuomazgų būta jau V tūkstantmetyje pr. m. e. Dekoratyviniai augalai buvo auginami senovės Egipte (Kleopatros sodai), Babilonijoje (Semiramidės sodai), Graikijoje, Indijoje, Kinijoje. Įvairių šalių dekoratyviniai sodai skyrėsi savo stiliumi, augalų įvairove ir jų kompozicija.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą dekoratyvinių augalų iš kitų kraštų (Lenkijos, Vakarų Europos) atsiveždavo didikai, turtingi bajorai. Didysis kunigaikštis Vytautas XV a. į Lietuvą gabeno puošnius augalus, juos prižiūrėjo iš svetur atkviesti sodininkai. Dekoratyvinei sodininkystei plisti Lietuvoje padėjo botanikos sodai (Gardino, įkurtas 1775, ir Vilniaus, 1787), vėliau botanikos, architektūros mokslų plėtotė.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]