Degučių piliakalnis

Degučių piliakalnis
Degučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Degučių piliakalnis
Koordinatės	55°39′0″ š. pl. 26°03′0″ r. ilg.
Vieta	Zarasų rajonas
Seniūnija	Degučių seniūnija
Aukštis	15 m
Plotas	30x25
Naudotas	I tūkstantmetis - XIV a.
Žvalgytas	1949, 1972
Tirtas	1975, 1985 m.
Registro Nr.	AR1491 / A995P / 5701

Degučių piliakalnis iš pietų pusės

Degučių piliakalnis ir pilkapynas, Ažusamanės pilis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5701; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1491; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A995P) ir pilkapynas (A996P) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Degučių kaimo, miške.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Vakariniai ir šiaurės vakarų šlaitai statūs, apie 15 m aukščio, šiaurės, rytų ir pietų – žemi ir nuolaidūs. Kalvos viršūnėje yra beveik apskrita (25–30 m skersmens) aikštelė. Jos pietinis ir pietvakarių kraštas žemesnis, sutvirtintas pylimu, išliko 40 m ilgio pylimo liekanų.

Piliakalnį juosia 3 pylimai: pirmasis, 1,2 m aukščio ir 120 m ilgio yra šiaurės, rytų ir pietų šlaituose, 3,5 m žemiau aikštelės krašto. Žemiau jo, pietvakarių ir šiaurės vakarų šlaituose – antrasis, 1 m aukščio ir 50 m ilgio pylimas, o šiaurės rytų šlaituose trečiasis, 1 m aukščio ir 30 m ilgio pylimas.

Pilkapynas

Paminklas pilkapiams atminti.

800 m į pietryčius nuo piliakalnio yra pirmasis pilkapynas su 4 pilkapiais, 200 m į pietus antrasis, su 7 pilkapiais. Pilkapiai IX a.-XII a., apardyti. Sampilai 8–12 m skersmens, iki 1 m aukščio, kai kurie apjuosti grioviais.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1975 m. ir 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Istorija

Spėjama, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Degučių pilis. Išlikusios terasos – buvusios gynybinės sienos. Pasakojama, kad į piliakalnį anksčiau vedė slaptas kelias per greta esančią Užusamanio balą.

Piliakalnyje 1831 m. buvo įsitvirtinę Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai.

Legendos

Pasakojama, kad Degučių piliakalnis atsiradęs dar tada, kai gyventa milžinų. Vienas toks milžinas, vardu Samanis, paėmė žemių saują ir supylė ją kitoje vietoje. Tada toje vietoje, iš kurios buvo paimta žemė, atsirado Samanio ežeras, o iš supiltų žemių saujos susidarė Degučių piliakalnis.

Degučių piliakalnis iš pietvakarių pusės

• 
  Degučių piliakalnis iš pietryčių pusės
• 
  Degučių piliakalnis iš pietų pusės
• 
  Degučių piliakalnio viršus
• 
  Degučių piliakalnio aikštelė
• 
  Degučių piliakalnio aprašas
• 
  Degučių piliakalnio terasa
• 
  Degučių piliakalnio terasa
• 
  Degučių piliakalnio terasa
• 
  Degučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas
• 
  Degučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas ir aprašas
• 
  Degučių pilkapynas

Šaltiniai

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 211
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2, p. 52.
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2, p. 360.
• Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A995P, Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 394–395.
• Lietuvos TSR Zarasų rajono kultūros, gamtos ir istorijos paminklų katalogas II leidimas. Vilnius, 1989. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 4, ap. 1, b. 69, p. 79.
• Pranas Gipiškis. Zarasų kraštas. Zarasai, 1936, p. 36-37.
• Stasys Juodelis. Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Zarasų rajonų archeologijos paminklų žvalgymo dienoraštis 1969–1970. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 9, ap. 1, b. 16, p. 77.
• Pranas Kulikauskas. 1949 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Zarasų, Rokiškio apskrityse dienoraštis. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 5, p. 33-34.
• Jonas Nemanis. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai, 1994, p. 39.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, с. 37.
• Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 119.
• Adolfas Tautavičius. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus, Jurbarko, Kapsuko, Kauno, Plungės, Šilutės, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose ataskaita 1972 05 22-1972 06 10. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 154, p. 34-35.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
• Degučių piliakalnis