De profundis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
De profundis psalmė maldaknygėje iš Condé muziejaus Chantilly Prancūzijoje

De profundis (iš lotynų kalbos – „iš gelmių“) – 130-oji psalmė, tapusi lotynišku bažnytiniu himnu.

Psalmė „de profundis“ yra rauda, kuria šaukiamasi Viešpaties malonės. Judaizme ši psalmė giedama didžiųjų švenčių metu prieš atveriant Aron hakodešą gedėjimo metu tarp Roš Hašanaho ir Jom Kipuro, taip pat meldžiantis už serganičiuosius ir kt. Martinas Liuteris „De profundis“ parafrazavo į choralą Aus tiefer Not schrei ich zu dir.

Vakarų kultūroje De profundis himnas dažnai atliekamas klasikinės, o kartais ir populiariosios muzikos atlikėjų. Šis kūrinys dažnai įtraukiamas į „Requiem“ sekvenciją. Atlikėjai, sukūrę kūrinius de profundis tematika: Johann Sebastian Bach, Nicolaus Bruhns, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Georg Friedrich Händel, Franz Liszt, Felix Mendelssohn, Wolfgang Amadeus Mozart, Arvo Pärt, Henry Purcell, Dmitrijus Šostakovičius, Orlando di Lasso, Vangelis ir kt.

Tekstas[taisyti | redaguoti kodą]

De profundis clamavi ad te, Domine;
Domine, exaudi vocem meam. Fiant aures tuæ intendentes
in vocem deprecationis meæ.
Si iniquitates observaveris, Domine, Domine, quis sustinebit?
Quia apud te propitiatio est; et propter legem tuam sustinui te, Domine.
Sustinuit anima mea in verbo ejus:
Speravit anima mea in Domino.
A custodia matutina usque ad noctem, speret Israël in Domino.
Quia apud Dominum misericordia, et copiosa apud eum redemptio.
Et ipse redimet Israël ex omnibus iniquitatibus ejus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]