Dešra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kelių rūšių dešros
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dešramėsos gaminys.

Pagal gamybos technologiją ir vartojamą žaliavą dešros skirstomos į įdarytas, virtas, dešreles ir sardeles, pusiau rūkytas, rūkytas, arba kietąsias rūkytas, virtas rūkytas, kepenines, kraujo ir mėsos duoną.

Svarbiausia dešrų gamybos žaliava yra neriebi jautiena, kiauliena, rečiau − aviena ir paukštiena. Kepeninių ir kraujinių dešrų žaliava − kogalviai ir paskerstų gyvulių kraujas. Beveik visų rūšių dešroms daryti vartojami lašiniai. Kad dešrų įdaras turėtų daugiau pilnaverčių baltymų, į jį dedama kraujo plazmos, riebaus ir lieso pieno, pieno baltymų, kiaušinių, o kad pagerėtų skonis − druskos, cukraus, prieskonių ir uždaro (juodųjų, raudonųjų ir kvapiųjų pipirų, muskato riešutų, kardamono, kalendrų, kmynų, svogūnų, česnakų ir kt.). Į kai kurias mėsos duonos ir rūkytų dešrų rūšis dedama konjako arba maderos. Kad dešrų mėsa išliktų raudonos spalvos, į įdarą dedama silpno natrio nitrito tirpalo.

Dešroms tam tikrą formą suteikia ir saugo jas nuo aplinkos poveikio natūralios žarnos arba dirbtiniai apvalkalai (baltyminiai, celiulioziniai, polimerinės plėvelės). Įvairios dešros skiriasi išvaizda (storiu, perrišimo būdais).

Įdarytos, virtos, pusiau rūkytos, rūkytos, kepeninės ir kitokios dešros vartojamos daugiausia tik šaltam užkandžiui ir sumuštiniams daryti. Virtos, pusiau rūkytos dešros bei mėsos duona vartojamos ir karštos − kepamos atskirai ar su kiaušiniene. Kepeninė dešra truputį apkepama orkaitėje.

Dešrų laikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įdarytos, virtos dešros ir mėsos duona laikoma šaldytuve ne ilgiau kaip parą. Šių dešrų supjaustyti griežinėliai šviesoje greitai pabąla, iš rausvų darosi pilki, todėl supjaustytų įdarytų ir virtų dešrų bei mėsos duonos nereikia iš anksto dėti į lėkštes ir palikti šviesoje. Supjaustytą dešrą, kad ir keletą valandų, reikia laikyti šaltai ir tamsiai.

Pusiau rūkytos dešros laikomos ne aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje iki 3 parų, o šaldytuve − iki 15 parų.

Rūkytas dešras galima laikyti ilgiau, bet tik vėsiai ir tamsiai.

Virtos rūkytos dešros ne taip gerai laikosi kaip rūkytos. Rūkytos, virtos rūkytos ir pusiau rūkytos dešros, supjaustytos griežinėliais ir vakuume supakuotos į polimerinę plėvelę, laikomos 15−16 °C temperatūroje iki 4 parų, o šaldytuve − iki 6−7 parų.

Kepenines ir kraujines dešras patartina suvalgyti tą pačią dieną nusipirkus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]