Daulagiris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daulagiris
Daulagirio nuotrauka iš lėktuvo.
Daulagirio nuotrauka iš lėktuvo.
Aukštis 8167 m
Žemynas Azija
Šalys Nepalo vėliava Nepalas
Kalnynas Himalajai
Koordinatės 28°41′54″N 83°29′15″E / 28.69833°N 83.4875°E / 28.69833; 83.4875
Pirmasis įkopimas 1960 m. gegužės 13 d.
Austrija austrų / Šveicarija šveicarų ekspedicija
Commons-logo.svg Vikiteka: DaulagirisVikiteka

Daulagiris (nep. धवलागिरी  = Dhavalāgirī – 'Baltasis kalnas') – septintas pagal aukštį pasaulio kalnas, kurio aukštis – 8167 m. Kalnas stūkso Šiaurės Vidurio Nepale bei priklauso Himalajų kalnynui. Tai taip pat – pirmasis aukštesnis nei 8000 m kalnas, į kurį įkopė lietuvis. Tai padarė legendinis alpinistas Dainius Makauskas, kuris dingo besileisdamas nuo Daulagirio.

Kai kalnas buvo atrastas 1808 m., jis buvo laikomas aukščiausiu pasaulyje. Po 30 metų šią vietą užėmė Kančendžanga.

Alpinizmo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Link Daulagirio viršūnės dažniausiai kopiama Šiaurės Rytų ketera, kuri yra laikoma „normaliuoju keliu“. Drąsesnės ekspedicijos renkasi pietinį arba vakarinį šlaitus, kurie nuo savo pamato kyla apie 4000 m.

Pirmoji Daulagirio viršukalnę 1960 m. gegužės 13 d. pasiekė bendra šveicarų ir austrų ekspedicija, vadovaujama Makso Aizelino. Ši ekspedicija taip pat buvo pirmoji, kuri naudojosi lėktuvu. Šveicariškas Pilatus PC-6 sudužo ir buvo paliktas šlaite.

Pagrindiniai įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Daulagiris 2004 m.
  • 1950 m. Prancūzų ekspedicija, vadovaujama Moriso Hercogo, tiria kalną, tačiau neranda tinkamo kelio link viršūnės ir pasirenka Anapurnos kalną, į jį įkopia ir tampa pirmaisiais žmonėmis, įveikusiais aukštesnę nei 8000 m viršūnę.
  • 1959 m. austrų ekspedicija (vadovas Fricas Moravecas) išbando Šiaurės Rytų keterą, kuria po metų lips Makso Aizelino komanda.
  • 1960 m. austrų ir šveicarų ekspedicija užkopia į Daulagirį (žr. viršuje).
  • 1969 m. amerikiečiai, vedami Boido Evereto, bando lipti Pietryčių ketera; 7 ekspedicijos nariai, įskaitant ir B. Everetą, žūna.
  • 1970 m. Antrasis sėkmingas Daulagirio šturmas. Japonų ekspedicija sėkmingai kopia Šiaurės Rytų ketera.
  • 1973 m. Japonų žygį pakartoja amerikiečiai, vadovaujami Džeimso Morisėjaus.
  • 1975 m. Japonų ekspedicija, vadovaujama Takašio Amemijos, kopia Pietvakarių ketera. 6 alpinistai žūna sniego griūtyje.
  • 1976 m. Italai įkopia į Daulagirį.
  • 1978 m. pavasaris. T. Amemija grįžta ir su penkiais bendražygiais pirmasis įveikia viršukalnę lipdamas Pietvakarių ketera. Japonai tampa pirmaisiais, įlipusiais į Daulagirį ne „normaliuoju keliu“.
  • 1978 m. ruduo. Kitas japonas, Seiko Tanaka, vadovauja ekspedicijai, kuri užkopia itin sudėtinga lipimui Pietryčių ketera. 4 komandos nariai žūna kelyje.
  • 1984 m. Trys Čekoslovakijos ekspedicijos nariai pasiekia viršukalnę vakariniu šlaitu, vienas alpinistas žūna besileisdamas žemyn.
  • 1985 m. Žiemą, standartiniu Šiaurės Rytų keliu į Daulagirį įkopia lenkai.
  • 1990 m. Dainius Makauskas įkopia į Daulagirį ir dingsta besileisdamas žemyn (žr. viršuje).
  • 2008 m. Žymus lietuvių alpinistas Saulius Vilius paskelbia, kad jo vadovaujama ekspedicija kops į Daulagirį. Tarp 8 narių lietuvių komandoje yra 2 moterys. Ekspedicija pavadinta Dainiaus Makausko garbei.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]