Dauginčiai
Kitos reikšmės – Dauginčiai (reikšmės).
| Dauginčiai | ||
|---|---|---|
  Dauginčiai |
||
| 55°55′41″š. pl. 21°32′31″r. ilg. / 55.928°š. pl. 21.542°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 150 | |
 Vikiteka |
Dauginčiai | |
Dauginčiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , kairiajame Minijos krante. Seniūnaitijos centras. Stūkso Dauginčių piliakalnis ir Dauginčių II piliakalnis. Kaime prie Minijos upės įrengta baidarininkų prieplauka, o Šilpelkės miške – pažintinis takas, vedantis nuo prieplaukos pro kaimo kapinaites, II piliakalnį, tarpkaiminį pylimą link skroblyno ir atodangos.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Daugintis daugiskaitos formos. Jis liudija – kad pirmaisiais šio kaimo naujakuriais buvusi valstiečių Dauginčių šeima. Rašytiniuose šaltiniuose vardas rašomas: lenk. Dawgincie, rus. Дaвгинцы, Даугинчeй, Даугинчяй, vok. Daugincie, liet. Dauginčiai, žem. Daugėntē.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji kaimo žemių dalis plyti Minijos kairiojo kranto aukštumose, o šiaurės rytinis pakraštis – slėnyje. Minija juosia kaimą iš šiaurės rytų ir šiaurės pusių, atskirdama jį nuo Prystovų ir Sauserių kaimų. Šiaurės rytinėje kaimo dalyje yra Šilpelkės (Šilo pelkės) miškas. Jo pietrytiniu pakraščiu prateka Dubeikis, už kurio į rytus prasideda Cigonaliai. Miško pietvakariniu – vakariniu kraštu teka Minijos intakas Slinkupis. Į vakarus nuo jų santakos prasideda Lapgaudžių žemės, juosiančios Dauginčius iš šiaurės – šiaurės vakarų pusių. Vakaruose kaimas ribojasi su Martynaičių, o pietvakariuose – su Gintarų žemėmis. Pietiniu pakraščiu praeina magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga , skiriantis jį nuo Gaudučių kaimo.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minijos ir jos intako Slinkupio santakoje stūksantis piliakalnis liudija, kad žmonės čia gyvena nuo I tūkst.[2] Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu.
Per kaimą ėjo senasis kelias Kartena–Plungė, vedęs link Cigonalių. Pasakojama, kad šiuo keliu iš Rusijos 1812 m. traukėsi Napoleono kariuomenės kareiviai, kurių dalis sušalo ir išsekę mirė pakelėje. Esą, kaimo gyventojai mirusiuosius palaidojo į šalia kelio esančioje aukštumoje, kurioje tebestovi metalinis kryžius. Bendrose kaimo ganyklose prie Minijos iki XIX a. veikė kaimo kapinės.
XIX a. pradžioje kaimo centrinėje dalyje buvo 15 baudžiauninkų sodybų, o dar viena stovėjo Stonkaus užusienyje (vienkiemyje) šalia Sakuočių kaimo. Apie XIX a. vidurį kaimo pietinėje dalyje šalia naujojo kelio Kartena–Plungė atsirado dar vienas užusienis (vienkiemis), pavadintas Dauginčiais.
1846 m. Kartenos parapijos Dauginčių kaime buvo 24 baudžiauninkų sodybos,[3] o 1849 m. Kartenos grafo F. Pliaterio dvare lažą ėjo 167 baudžiauninkai.[4] Panaikinus baudžiavą išperkamuosius žemės mokesčius grafui 1870 m. mokėjo 126 valstiečiai iš Dauginčių kaimo ir užusienio.[5]
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Dauginčiai sparčiai augo ir 1923 m. kaime buvo 55 ūkiai.[6] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo buvo prijungta kairiajame Minijos krante buvusi Grabšyčių dvaro žemė, dalis Gaudučių dvaro ir Martynaičių kaimo žemių. Išaugęs kaimas tapo Dauginčių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnu buvo Juozas Kumpis, o jo padėjėju – Juozas Domarkas.[7]
1941 m. iš Dauginčių kaimo į Vokietiją repatrijavo Stasys Karušaitis su šeima. Pokario metais LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanais tapo ir Lietuvos laisvės kovose žuvo Stanislava Valužienė su dukra Stanislava ir sūnumi Albertu.[8]
1948–1949 m. į Sibirą buvo ištremtos Apolonijos Jonauskienės, Adomo Dauginčio, Kleopos Daukontienės šeimos.[9]
Sovietmečiu kaimas buvo apylinkės administracinis centras ir priklausė Tarybinės žemės kolūkiui. Melioracijos ir vienkiemių naikinimo metu žemdirbių sodybos kūrėsi arčiau kelio Palanga–Šiauliai, šalia buvusio Gaudučių dvaro sodybos, kurioje buvo įsikūrusi kolūkio ir apylinkės administracija. Dauginčiai beveik suaugo su Gaudučių kaimu ir tapo centrine kolūkio gyvenviete. 1959 m. kaime veikė parduotuvė, o nuo 1961 m. – felčerių-akušerių punktas.[10]
2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 85 ūkiai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVII a. | Kartenos vaitystė | Kartenos valsčius | |
| XVIII a. | Kartenos grafystė | ||
| 1861–1915 m. | Kartenos seniūnija | Kartenos valsčius | Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | ? | Kretingos apskritis | |
| 1918–1940 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1940–1941 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1941–1944 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1945–1950 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1950–1954 m. | — | Dauginčių apylinkė | Kretingos rajonas |
| 1954–1995 m. | — | Kartenos apylinkė | |
| 1995–2009 m. | — | Kartenos seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
| 2009– | Dauginčių seniūnaitijos centras | ||
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[11] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 210 | 271 | 240 | 252 | 215 | 215 | 216 | 170 | 150 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Jonauskas (1920–), Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas.
Gamtos paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Piliakalnis, vadinamas Pilimi (I tūkst. – II tūkst. pr.).
- Piliakalnis, vadinama Pilale, Mėnulio kalnu.
- Maro kapeliai (XVI a. – XIX a.).
- Prancūzkapiai (XIX a.).
- Tarpkaiminis pylimas (XVI a. – XX a. pr.).
- Koplytėlė su Jėzaus motina|Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a.; atnaujinta 2008 m., meistras – Arvydas Klovas).[20]
- Koplytėlė su Jėzaus motina|Marijos ir kūdikio skulptūra (1947 m.; atnaujinta 2008 m., meistras – Arvydas Klovas).[21]
- Koplytėlė prie medžio (XX a. II pusė).
- Kaltinis ornamentuotas kryžius (1901 m.).
- Monumentalus kapinių kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (XX a. vid.).
- Monumentalus pakelės kryžius (XX a. pab.).
- Metalinis pakelės kryžius (XX a. pab.).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Piliakalnis – Pilis. 1986 m. -
Piliakalnis – Pilis. 2009 m. -
Piliakalnis – Pilalė. 2008 m. -
Maro kapeliai. 2009 m. -
Prancūzkapiai. 2015 m. -
Koplytėlė prie medžio. 2015 m. -
Monumentalus pakelės kryžius. 2015 m. -
Metalinis pakelės kryžius. 2015 m. -
Baidarių prieplauka. 2015 m. -
Šilpelkės miško pažintinio tako pradžia. 2015 m. -
Pažintinis takas tarp tarpkaiminio pylimo ir piliakalnio. 2015 m. -
Apžvalginio dalis tarp piliakalnio ir atodangos. 2015 m. -
Apžvalgos takas link skroblyno. 2015 m. -
Skroblynas. 2015 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (Vilnius, 2002/05). – P. 212
Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 440–441 - ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 145 (Dausznie)
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. – L. 10-11
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – D. 1. -P. 460
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1. – P. 370
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Dauginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 370 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 667, eil. Nr. 1530
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 317, eil. Nr. 4160
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi. – Kultūros vertybių registras
- Piliakalnis I, vad. Pilale. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė su Marijos ir kūdikio skulptūra. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė prie medžio su Marijos Sopulingosios skulptūra. – Kultūros vertybių registras
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Martynaičiai – 2 km | Sauseriai – 4 km | Prystovai – 3 km |
| |||||||
| Gintarai – 2 km |
|
Cigonaliai – 2 km Aleksandravas – 6 km | |||||||||
| Vėlaičiai – 3 km KARTENA – 4 km |
Gaudučiai | Mamiai – 5 km | |||||||||
