Darbo dainos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Darbo dainos – įvairių tautų muzikinio vokalinio folkloro dalis, paplitusi visame pasaulyje. Jų paskirtis – palengvinti darbo monotoniją darbą paverčiant maloniu meditavimu arba suteikti darbui reikalingą ritmą.

Lietuvių darbo dainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje darbo dainos priskiriamos prie archajiškiausių folkloro formų. Šiandien šis žanras gyvojoje tradicijoje smarkiai apnykęs dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Daugiausia jose atsispindi kaimo gyvenimo realijos.

Kai kurios darbo dainos turi apeiginių dainų bruožų, susijusios su senaisiais tikėjimais. Šios dainos ypatingos tuo, jog jose tam tikri gyvybiškai svarbūs darbai įgyja subtilias simbolines reikšmes, susijusios su senojo tikėjimo realijomis, jose metaforomis gali būti apdainuojama visa žmogaus egzistencija, pavyzdžiui, žemaitiškoje šienapjūtės dainoje „Pjovė lankoj šieną“, dobilo likimas nusako visus žmogaus gyvenimo virsmus.

Jos klasifikuojamos taip:

  • Piemenavimo dainos: piemenėlių dainos, naktigonės piemenų dainos, verkavimai, raliavimai, šūksniai, įvairių gamtos garsų pamėgdžiojimai, galvijų ganymo, arkliaganių dainos;
  • Artojų dainos
  • Šienapjūtės dainos
  • Rugiapjūtės dainos
  • Avižų, grikių, rugių kanapių derliaus nuėmimo dainos
  • Girnų dainos
  • Verpimo ir audimo dainos
  • Skalbimo
  • Žvejybos
  • Medžioklės
  • Uogavimo

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]