Dao (ginklas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kiniškas kalavijas dao
Asmens sargybinis su dao makštyje. Dao rankena su rankosaičiu. (1760 m.)
Dao šiuolaikiniame ušu.

Dao (kin. 刀; pinin dāo 'peilis') – kiniškas vienašmenis kardo tipo kalavijas.

Angliškai dao kartais vadinamas broadsword 'platusis kalavijas', kadangi kai kurių dao geležtės yra plačios.

Kinijoje dao yra vienas iš keturių pagrindinių ginklų, kartu su konu (gun 'kartis'), čiangu (qiang 'ietis') ir dzienu (jian 'kalavijas').

Dao yra bendrinis žodis, žymintis bet kokius vienašmenius plačiageležčius kertančius bei pjaunančius įrankius bei ginklus. Pavyzdžiui, guandao ir pudao, kurių geležtės primena didelius peilius. Kasdienėje kalboje reiškia 'peilis'.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Dao konstrukcija einant šimtmečiams labai keitėsi, tačiau vienrankiai dao turi bendrų bruožų.

Dao geležtės yra vienašmenės, nedaug lenktos. Nugarėlė ties smaigaliu dažnai irgi išgaląsta. Silpnas geležtės lenktumas leidžia efektyviai durti.

Rankenos išlenktos į priešingą pusę negu geležtės, tokia forma leidžia efektyviau valdyti dao kai kuriose duriamose ir kertančiose atakose. Medinė rankena paprastai apsukta virvele. Rankenoje gali būti skylutė rankosaičiui perverti. Šiuolaikiniai dao demonstraciniams pasirodymams paprastai turi kutus ar skareles.

Garda paprastai diskiška, dažnai tauriškai išlenkta, kas apsaugo, kad lietaus vanduo nepatektų į makštį, o kraujas nuo geležtės netekėtų ant rankenos. Kartais garda yra siaura S pavidalu išlenkta metalo juosta, kur žemyn nulenkta dalis pridengia krumplius. Labai retai dao turi dzieno tipo gardą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dao

Ankstyvieji dao, vadinami zhibei dao (直背刀) 'tiesianugariai dao' ir naudoti Šang dinastijos laikais (16001046 m. pr. m. e.), turėjo vienašmenes geležtes su tiesia nugarėle ir išgaubtu ašmenų kraštu. Pradžioje dao buvo retesni už dzienus (tikruosius kinų kalavijus su tiesiomis dviašmenėmis geležtėmis), bet Han dinastijos laikais (206 m. pr. m. e. – 220 m.) populiarėjant kavalerijai ėmė populiarėti ir dao dėl tvirtumo ir tinkamumo kapoti. Netrukus dao tapo ir standartiniu pėstininkų ginklu (pakeitė dzienus).

Tang dinastijos laikais (618–907 m.) dao ėmė eksportuoti į Korėją ir Japoniją, padarydami įtaką ginklakalystei šiose šalyse.

Song dinastijos laikais (960–1279 m.) pėstininkai naudojo šoudao (shoudao) – dao su nusklembtu smaigaliu. Dalis šoudao būdavo tiesia geležte (tik išgaubtais ašmenimis), o dalis – su išlenkta geležte. Geležtės išlenktumas kartais laikomas Centrinės Azijos klajoklių genčių, tuo metu užkariavusių dalį Kinijos, įtaka. Song dinastijos laikais buvo naudojami ir falčiono tipo dadao bei ilgi dvirankiai žanmadao (zhanmadao)

XIII a. pradžioje įsiveržė mongolai. Mongolų Juan dinastija labai paveikį Kinijos kultūrą, ypač karybos srityje. Mongolų kavalerija labai mėgo kardus, kokius Centrinės Azijos tiurkai ir tungusai naudojo nuo VIII a. manoma, kad mongolų kardai paveikė persų šamširo, indų talvaro, afganų pulvaro, turkų kiličo, arabų saifo, eurpiečių kardo atsiradimą. Dėl tos pačios įtakos atsirado kinų dao su labiau išlenktomis geležtėmis (pei dao).

Nekinų dao[taisyti | redaguoti kodą]

Dao vadinami ir panašios konstrukcijos kinams kaimyninių tautų kalavijai[1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sword – daos of the Hill Tribes of Assam and Nagaland (northeastern India) and of the Kachin Peoples (northern Burma (Myanmar))

Vikiteka