Danutė Eidukaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Danutė Eidukaitė (1929 m. liepos 12 d. Kupiškis1995 m. vasario 23 d. Kaunas) – lietuvių dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19471951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 19511953 m. – Lietuvos dailės institute. 19531965 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (iki 1954 m. Kauno taikomosios dailės mokykla). 19651969 m. Kauno Dailės kombinato vyr. dailininkė. Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios parodos surengtos Kaune 1970 m., 1980 m.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė funkcionalių, subtilių spalvų, su medinėmis ar iš šiaudelių nupintomis detalėmis servizų (kavos, 1968 m., 1974 m.; pusryčių, 1961 m.; vaisių, 1962 m.; vaikų, 1973 m.), archajiškų ir augalinių (dažniausiai tulpės, aguonos) formų dekoratyvinių vazų („Vaza su aselėmis“ 1971 m., „Nida“ 1972 m., „Skrydis“ 1983 m., „Vazos - taurės“ 19801984 m.), istorinės tematikos antglazūriniu dekoru puoštų lėkščių komplektų („Vilniaus universitetui 400“, 1979 m., „Upė Kupa“, 1980 m.), keraminių pano interjerams („Šviesa“ Joniškio kultūros namuose, 1976 m., „Raigardas“ sanatorijoje „Vilnius“ Druskininkuose, 1982 m., „Senojo pašto istorijos“ Jurbarko pašto skyriuje, 1984 m.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė MeilūnienėDanutė Eidukaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 358 psl.