Danijos pilietybės teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Danijos pilietybės teisė daugiausiai remiasi ius sanguinis principu. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys Danijos pilietybės teisę yra Danijos Konstitucija[1] (angliškai: The Constitutional Act of Denmark, 1953 m.), Danijos pilietybės įstatymas (angliškai: Consolidated Act on Danish Nationality), kurio naujausia redakcija priimta 2004 m. ir „Ateivių“ įstatymas (angliškai: Aliens act, (1993 m.), atnaujintas 2009 m.

Institucijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė institucija, sprendžianti su pilietybe susijusius klausimus yra Danijos Pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministerija (angliškai: the Ministry for Refugees, Immigration & Integration Affairs). Kitos svarbios institucijos – Danijos Teisingumo ministerija (angliškai: Ministry of Justice, Imigracijos tarnyba (angliškai: The Immigration service) ir savivaldos vienetai (angliškai: The State administrations).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Danijoje šiuo metu gyvena 5 [2] , milijono gyventojų. Maždaug 542.738 žmonių, 9,8% visų Danijos gyventojų, yra užsienio piliečiai. Ne Vakarų kilmės imigrantų ir palikuonių skaičius išaugo apie 312.000 asmenų, nuo 1980 metų. Vakarų kilmės imigrantų ir palikuonių skaičius padidėjo nuo 1980 m. iki 2010 m. vos 78.000 žmonių.[3]

Danijos pilietybės įgijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Danijos pilietybė gali būti įgyjama vienu iš šių būdų[4]:

Danijos pilietybės netekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Danijos pilietybę galima prarasti vienu iš būdų[5]:

  • Automatiškai, jei asmuo savo noru įgyja kitos šalies pilietybę (ar po paraiškos pateikimo, arba išrinktas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje šalyje);
  • Automatiškai nevedęs vaikas iki 18 metų amžiaus įgyja kitos valstybės pilietybę, jei vienas iš tėvų ar globėjų įgyja pilietybę vienu iš pirmame punkte nurodytų atvejų, išskyrus kai vienas iš tėvų išlaiko Danijos pilietybę ir dalinasi vaiko globa;
  • Automatiškai asmuo sulaukęs 22 metų, jei įgijo Danijos pilietybę gimstant, bet nebuvo gimęs Danijoje, ir niekada joje negyveno, išskyrus kai:
  1. asmuo būtų laikomas bepiliečiu (apatridas);
  2. pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministro įsakymu tam tikras asmuo gali pateikti prašymą, užpildytą anskčiau nei asmeniui sukako 22 metai, dėl Danijos pilietybės išsaugojimo;
  3. asmuo gyveno kitoje Šiaurės šalyje ne mažiau kaip 7 metus.
  • Teismo nutartimi, jei asmuo įsigijo Danijos pilietybę apgaulingo elgesio atveju, t. y. pateikus neteisingą ar nuslėpus informaciją;
  • Teismo nutartimi, jei asmuo pripažįstamas kaltu pažeidus vieną ar daugiau Danijos baudžiamojo kodekso 12 ir 13 dalių nuostatų, išskyrus kai asmuo liks be pilietybės.
  • Danijos pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministro pritarimu asmeniui, kuris yra arba pareiškė norą tapti užsienio šalies piliečiu, gali būti panaikinta Danijos pilietybė.

Natūralizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Danijos pilietybės įgyjimas natūralizacijos būdu[6]:

  • Asmuo, norintis tapti piliečiu, turi turėti nuolatinės gyvenamosios vietos statusą Danijoje, išskyrus keletą aplinkybių (pvz., įvaikinti vaikai). Tačiau, ne Europos Sąjungos pilietis, siekiantis nuolat gyventi Danijoje, turi turėti mažiausiai 2,5 metų darbo stažo, nepaisant to, jog turi pakankamai pajamų iš kitų šaltinių. Tai reiškia, kad asmuo, turintis nuolatinį darbą atitinka reikalavimus, o asmuo, kuris yra laisvai samdomas ir dirba tik kelis mėnesius per metus, tačiau uždirba dideles sumas, negali gauti leidimo.
  • 9 metus nuolat gyventi Danijoje, su apribotomis sąlygomis gyventi 1 metus arba 2 metus kitoje šalyje, esant ypatingoms aplinkybėms (mokymosi, šeimos ligos ir pan.). Nepertraukiamo gyvenimo šalyje cenzas nėra aiškiai apibrėžtas, tačiau reikia deklaruoti išvykimą, kuris tęsiasi ilgiau nei 14 dienų.
  • 8 metus nepertraukiamai gyventi Danijoje, jei yra be pilietybės arba pabėgėlis.
  • Kiekvieni santuokoje su Danijos piliečiu pragyventi metai, sumažina reikalavimą pragyventi 9 metus, vieneriais metais, maksimaliai gali būti sumažinta 3 metais. Pavyzdžiui, reikalingi tik 6 metai nuolat nepertraukiamai gyventi šalyje žmonėms, kurie yra susituokę 3 metus su Danijos piliečiais. Vienerių metų gyvenimo kartu iki santuokos laikotarpis yra skaičiuojamas kaip santuokoje gyventas laikas.
  • Yra speciali ir mažai minima išlyga, pagal kurią galimas nebuvimas ilgiau kaip 1 ar 2 metus Danijoje: 1) jei yra vedęs(-usi) Danijos pilietį(-ę). Bendras nuolatinio gyvenimo laikotarpis turėtų būti ne mažiau kaip 3 metai ir turi viršyti viso nebuvimo šalyje laikotarpį 2) ir (arba) santuoka trunka ne mažiau kaip 2 metus arba nuolatinio gyvenimo Danijoje laikotarpis yra mažiau kaip 10 metų negu santuokoje bei 1 metų gyvenimas kartu prieš santuoką. Vis dėlto vienas iš sutuoktinių turi turėti leidimą arba nuolatos gyventi Danijoje;
  • Jei yra vedęs(-usi) Danijos pilietį(-ę), kuris(-i) turi dirbti užsienio šalyje Danijos interesų klausimais, tada nebuvimo Danijoje laikotarpis gali būti laikomas kaip praleistas Danijoje.

Dviguba pilietybė[taisyti | redaguoti kodą]

Danijos pilietybės įstatyme dviguba pilietybė nėra įteisinta. Tačiau yra keletas išimčių[7]:

  • Jei asmuo gimė Danijos piliečiui šalyje, kuri suteikia pilietybę pagal jus soli;
  • Danijos pilietis , kuris išteka už užsienio valstybės piliečio ir įgyja sutuoktinio pilietybę, neprivalo atsisakyti Danijos pilietybės;
  • Vaikas, gimęs užsienyje Danijos piliečiams, kuris įgyja gimimo šalies pilietybę, gali išlaikyti dvigubą pilietybę iki 22 metų amžiaus. Prieš pasiekiant 22 metų amžių, asmuo turi kreiptis dėl pilietybės išlaikymo. Jei asmuo nepareiškia noro, pilietybė prarandama.

Danijos pilietybės įgyjimo procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Danijos pilietybės įgyjimo procesas yra pakankamai ilgas ir reikalauja iš pareiškėjo tam tikrų įsipareigojimų. Pareiškėjas turi pasirašyti deklaraciją, kurioje prisiekia ištikimybę ir lojalumą Danijai ir deklaruoja savo norą išmanyti Danijos teisės aktus, ir gerbti pagrindinius Danijos teisės principus. Kitas reikalavimas, kad gali save išlaikyti finansiškai ir negavo socialinės ar valstybės paramos daugiau nei šešis mėnesius per pastaruosius penkerius metus. Galiausiai, prieš suteikiant Danijos pilietybę, reikia įrodyti Danų kalbos įgūdžius pateikiant tam tikrą sertifikatą. Taip pat privaloma įrodyti savo žinias apie Danijos visuomenę ir danų kultūrą bei istoriją išlaikius pilietiškumo testą, kuris paprastai vyksta du kartus per metus. Prašymo nagrinėjimo procesas paprastai trunka 18 mėnesių. Tada dar 3 mėnesius užtrunka, kol pareiškėjas įtraukiamas į sąrašą, kuris turi būti svartomas Parlamente, kuris vadinamas Folketingu. Kai prašymas dėl pilietybės yra priimtas, išsiunčiamas laiškas, kuriame pateikiama informacija, jog pareiškėjas yra įtrauktas į natūralizacijos būdų siekiančių įgyti pilietybę asmenų sąrašą. Tada Parlamentas priima sprendimą, ar patvirtinti pareiškėjo prašymą dėl Danijos pilietybės. Danijos Parlamentui tokie sąrašai paprastai pateikiami du kartus per metus - tik balandžio ir spalio mėnesiais.[8]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Danijos Konstitucija, anglų k..
  2. The Conctitutional Act of Denmark, 5 April 1953, anglų k..
  3. Danijos pilietybės įstatymas, anglų k..
  4. Danijos pilietybės įgijimas, anglų k..
  5. Regions of Denmark.
  6. Danish nationality law.
  7. Dviguba pilietybė Danijoje.
  8. [1], Ministry of refugee, immigration and integration affairs, Statistical overwiev of integration: population, education, and emplyment. Special chapter on children and youngsters, Denmark, 2010.
  9. [2], Danų kalbos testavimo politika.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Danijos Imigracijos tarnybos oficiali svetainė, anglų k..
  2. Danijos Pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministerijos oficiali svetainė, anglų k..
  3. Integracijos įstatymas, anglų k..
  4. Oficialus puslapis, skirtas užsienio piliečiams, anglų k..
  5. Oficialus Danijos Teisingumo ministerijos tinklalapis, anglų k..
  6. Oficialus Danijos Parlamento tinklalapis, anglų k..

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.eu-oplysningen.dk/upload/application/pdf/0172b719/Constitution%20of%20Denmark.pdf
  2. http://www.dst.dk/HomeUK/Statistics/Key_indicators/Population/pop_quarterly.aspx
  3. http://www.nyidanmark.dk/NR/rdonlyres/373D7D82-3F91-4873-A3F0-1731A37DD18D/0/statistical_overview_of_integration_2010.pdf
  4. http://en.wikipedia.org/wiki/Danish_nationality_law
  5. http://en.wikipedia.org/wiki/Danish_nationality_law
  6. http://www.nyidanmark.dk/en-us/Integration/danish_nationality/conditions_to_be_satisfied.htm
  7. http://www.multiplecitizenship.com/wscl/ws_DENMARK.html
  8. http://www.denmark.net/blog/how-become-danish-citizen-480483.html
,