Danielius Balčiūnas
| Danielius Balčiūnas | |
|---|---|
| |
| Danielius Balčiūnas kelionėje po Turkiją | |
| Gimė | 1935 m. spalio 31 d. Indubakiuose, Linkmenų valsčius |
| Veikla | Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas |
| Alma mater | Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Danielius Balčiūnas |
Danielius Balčiūnas (g. 1935 m. spalio 31 d. Indubakiuose, Linkmenų valsčius) – Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių precizinių staklių gamykloje. Vėliau dirbo baldų gamybiniame susivienijame „Venta“, A. Gricevičiaus saldainių fabrike „Rūta“.
Į kraštotyros veiklą įsijungė 1970 m. „Ventoje“ subūrė kraštotyros grupę „Jovaras“ ir jai vadovavo. Parengė per 30 rankraštinių kraštotyros darbų, vertingiausias iš jų – Ventos istorija (Kn. 1-12). Rankraščius saugo Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Spaudoje paskelbė per 500 publikacijų. 1995 ir 2005 m. surengė personalines kraštotyros darbų parodas. Dalyvauja respublikinėse kraštotyros ekspedicijose, kraštotyros darbų parodose. Lietuvos kraštotyros draugijos narys.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gruzdžių skiečiai ir staklės, 1997 m.,
- A. Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“, 1998 m.
- Balčiūnai iš Indubakių ir jų giminės, 1999 m.,
- Mes – saldutiškiečiai, 2001 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1995 m. Garbės kraštotyrininkas,
- 1995 m. Mikelio prizas.