Daniel Ricciardo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Daniel Ricciardo

Daniel Ricciardo 2015 m. Malaizijos Grand Prix
GimėDaniel Ricciardo
1989 m. liepos 1 d. (34 metai)
Pertas, Vakarų Australija
Karjera Formulėje 1
TautybėAustralija Australas
KomandaToro Rosso, Red Bull Racing, Renault F1, McLaren, Scuderia AlphaTauri
Automobilio numeris3
Dalyvauta GP222
Čempionas0
Pergalių8
Podiumai32
Taškai1293
Pole pozicijos3
Greičiausių ratų16
Pirmas GP2011 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix
Pirmoji pergalė2014 m. Kanados Grand Prix
Paskutinė pergalė2021 m. Italijos Grand Prix
Paskutinis GP2023 m. Meksikos Grand Prix
Kiti čempionatai
2005
2006
2006
2007
2007–08
2008
2008
2009
2009–11
Vakarų Australijos FFord
Formulė BMW JK
Formulė BMW Azija
FRenault Italy
FRenault Eurocup
FRenault WEC
Formulės 3 Euro serija
Britanijos Formulė 3
Formula Renault 3.5 serija
Čempiono titulai
2008
2009
Formula Renault 2.0 WEC
British Formula 3
Apdovanojimai
2014
2015
Lorenzo Bandini trofėjus
Laureus metų proveržis

Danielis Rikardas (angl. Daniel Ricciardo); g. 1989 m. liepos 1 d.) – australų lenktynininkas, šiuo metu „Formulėje 1“ atstovaujantis „Scuderia AlphaTauri“ komandai[1]. 2009-ais metais jis laimėjo „Britanijos Formulės 3“ čempionatą. Markui Webberiui paskelbus apie pasitraukimą iš „Formulės 1“ buvo pranešta, kad 2014 m. jo vietą „Red Bull Racing“ komandoje užims Ricciardo[2]. Pirmąjį sezoną su „Red Bull“ komanda Ricciardo baigė trečioje čempionato vietoje, iškovojęs pirmas karjeros pergales Kanadoje[3], Vengrijoje[4] ir Belgijoje[5].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ricciardo tėvas gimė Sicilijoje[6], bet persikėlė į Australiją, kai jam buvo septyneri.[7] Ricciardo motina gimė Australijoje, jos tėvai italai kilę iš Kalabrijos[8].

Ricciardo užaugo Dankreige, Perto priemiestyje ir jo pirmas motosporto prisiminimas, kai jis laikomas motinos žiūrėjo, kaip tėvas lenktyniauja netoli buvusioje „Barbagallo Raceway“ trasoje.[9]

Ricciardo savo pavardę taria „Rikardo“ vietoj originalaus itališko „Ričiardo“, nes taip taria ir jo šeima[10].

Jis taip pat turi pseudonimą „The Honey Badger“ – bitėdis barsukas[11][12]. Paklaustas kodėl, jis atsakė "Tai turėtų būti bebaimiškiausias gyvūnas visoje gyvūnų karalystėje. Kai į jį žiūri, jis atrodo mielas ir jaukus, bet jei kas nors peržengia jo teritoriją taip, kaip jam nepatinka, jis tampa truputį žiaurus ir puls bet ką – tigrus, pitonus – jis pasikeičia labai greitai, bet jis geras vyrukas. "[12] Bitėdžio barsuko atvaizas puošia ir Ricciardo šalmą[13][14].

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Formula Ford ir Formula BMW[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budamas devynerių Ricciardo pradėjo lenktyniauti kartingais klube „Tiger Kart Club“ (TKC). 2005 m. jis sudalyvavo Vakarų Australijos „Formula Ford“ čempionate vairuodamas 15 metų „Van Diemen“ automobilį. Čempionatą baigė būdamas aštuntoje vietoje[15]. Sezono pabaigoje Ricciardo su skolintu 13 metų „Van Diemen“ automobiliu sudalyvavo nacionalinėje „Formula Ford“ serijoje, bet senas automobilis buvo nekonkurencingas ir per trijų lenktynių savaitgalį jis užėmė šešioliktą, septynioliktą vietas ir iš vienų lenktynių pasitraukė[16]. Sekančiais metais jis laimėjo stipendiją dalyvauti „Formula BMW“ Azijos čempionate su „Eurasia Motorsport“. Savo debiutiniame sezone jis laimėjo dvejas lenktynes ir iškovojo vieną pole poziciją. Čempionatą užbaigė trečioje vietoje su 231 tašku, nuo čempiono Earl Bamber atsilikęs 59 taškais.

Tų pačių metų rugpjūtį Ricciardo su „Motaworld Racing“ sudalyvavo aštuntame „Formula BMW“ Britanijos čempionato etape. Nors iš pirmų lenktynių pasitraukė, antrose užėmė aštuntą vietą ir iškovojo tris taškus. Metų pabaigoje jis su komanda „Fortec Motorsport“ sudalyvavo „Formula BMW World Final“, kur finišavo penktas, nuo laimėtojo Christian Vietoris atsilikęs keturiolika sekundžių.

Formula Renault[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Ricciardo su komanda „RP Motorsport“ „Formula Renault“ kategorijoje dalyvavo Europos ir Italijos čempionatuose. Italijos čempionate jis dalyvavo keturiolikoje lenktynių ir su 196 taškais ir viena podiumo pozicija galutinėje čempionato įskaitoje liko septintoje vietoje. Europos čempionate jis dalyvavo tik keturiose lenktynėse ir taškų nepelnė.

2008 m. „Formulės Renault“ Vakarų Europos čempionate Ricciardo iškovojo čempiono titulą, o Europos čempionate liko antras po suomio Valtteri Bottas.

Formulė 3[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduryje 2008 m. sezono Ricciardo su „Formulės 3 Euro serijos“ komanda „SG Formula’s“ debiutavo „Formulėje 3“, „Nürburgring“ trasoje. Nepaisant to, kad neturėjo daug patirties naujame automobilyje, jis kvalifikacijoje užėmė aštuntą vietą.[17]

2009 m. Ricciardo pradėjo lenktyniauti „Britanijos Formulės 3“ čempionate su komanda „Carlin Motorsport“.[18] Jis taip pat debiutavo 3,5 litrų „World Series by Renault“ čempionate Alagarvės trasos etapuose komandoje „Tech 1 Racing“ kartu su Charles Pic. Iš pirmų rungtynių pasitraukęs antrose užėmė penkioliktą vietą. Grįžęs į „Formulę 3“ jis savo persvarą padidino iki 45 taškų. Pelnęs dar vieną pergalę ir vieną trečią vietą Ricciardo persvarą prieš Renger Van der Zande padidino iki 64 taškų su dar 42 galimais. Tai reiškė, kad Ricciardo tapo pirmuoju Australijos lenktynininku po David Brabham 1989 m. laimėjusiu „Britanijos Formulės 3“ čempiono titulą. Kaip ir Braham, Ricciardo savo titulą iškovojo su „Volkswagen“ varikliu. Sezoną Ricciardo baigė iškovodamas abi pole pozicijas paskutiniame čempionato etape „Brands Hatch“ trasoje. Pirmas etapo lenktynes jis laimėjo penkiolikos sekundžių skirtumu ir paskutinėse sezono lenktynėse finišavo ketvirtas. Galiausiai Ricciardo čempionatą laimėjo 87 taškų skirtumu, o Walter Grubmüller pasivijo jo kamandos draugą Van der Zande, kadangi šis lenktynėse nedalyvavo dėl tuo pačiu metu vykusių „Euroseries“ lenktynių Barselonoje.

Ricciardo tesė savo bendradarbiavimą su „Carlin“ ir kartu sudalyvavo Makao Grand Prix.[19] Ricciardo trasoje greitai pagavo tempą ir buvo antras (ir greičiausias naujokas) po Marcus Ericsson pirmoje kvalifikacijoje, o antroje kvalifikacijoje liko penktas. Iš šios pozicijos jis ir pradėjo kvalifikacines lenktynes, kuriose užėmė šeštą vietą. Pagrindinėse rungtynėse Ricciardo buvo priverstas pasitraukti po to, kai atsitrenkė į sieną „San Francisco“ trasos dalyje. Jis tęsė lenktynes su pramuštu automobiliu, kol vėl atsitrenkė į sieną „Solitude Esses“ atkarpoje ir sukėlė trasą blokuojantį incidentą, po kurio buvo priversti pasitraukti iš lenktynių ir septyni kiti lenktynininkai.

Formula Renault 3.5 serija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ricciardo 2011 m. Paul Ricard trasoje

2009 m. spalio 30 d. Ricciardo su komanda „Tech 1“ pasirašė sutartį 2010 m. sezonui.[20] Jo komandos draugu tapo Brendon Hartley.

Patyręs nedidelę traumą važinėdamas kalnų dviračiais Ricciardo praleido antrą 2010 m. sezono testavimą, tačiau pirmame sezono etape „Aragono“ trasoje pelnė abi pole pozicijas. Lenktynėse jis finišavo trečias ir antras ir tapo čempionato lyderiu. Po dviejų savaičių „Spa-Francorchamps“ trasoje buvo nuspręsta, kad Ricciardo kliudė kitiems lenktynininkams, todėl jis buvo nužemintas iki paskutinės starto pozicijos. Kitose dvejose lenktynėse jis finišavo 13 ir 5 vietose. Antrose lenktynėse jis iš 5 vietos pakilo į antrą, po to, kai kitiems lenktynininkams buvo skirtos baudos už parc fermé taisyklių pažeidimus prieš lenktynes. Po savaitės Monte Karle Ricciardo pelnė trečią sezono pole poziciją trimis dešimtosiomis sekundės aplenkdamas čempionato varžovą Stefano Coletti. Sekančiose lenktynėse jis pelnė savo pirmąją pergalę. Ricciardo užtikrintai laimėjo lenktynes „Hungaroring“ ir „Hockenheimring“ trasose.

Pirmose lenktynėse „Silverstone“ trasoje Ricciardo buvo įveltas į įspūdingą avariją su pole pozicijoje buvusiu Jon Lancaster, per kurią Ricciardo automobilis pradėjo ridentis šonu, galiausiai nusileisdamas ant ratų. Po avarijos jam teko pasitraukti iš lenktynių, o lenktynių nugalėtoju po kitų diskvalifikacijų galiausiai tapo Ricciardo komandos draugas Jean-Éric Vergne. Pelnęs pole poziciją antrose savaitgalio lenktynėse Ricciardo didelę lenktynių dalį praleido pirmaudamas daugiau nei 3 sekundėmis, tačiau dėl stabdžių gedimo antroje lenktynių dalyje, paskutiniame rate, Ricciardo aplenkė jo čempionato varžovas Esteban Guerrieri.[21]

Prieš paskutinį sezono etapą Ricciardo buvo trimis taškais atsilikęs nuo čempionato lyderio Michailo Alešino ir 13 taškų pirmavo prieš trečioje vietoje buvusį Esteban Guerrieri. Ricciardo pelnė pole poziciją[22] ir pirmavo nuo starto iki finišo, pelnydamas greičiausią ratą ir likus vienoms lenktynėms turnyrinėje lentelėje susilygino su čempionato lyderiu.[23] Antrose savaitgalio lenktynėse Ricciardo užsitikrino antrą starto poziciją ir jam pavyko išlaikyti šią poziciją iki sustojimų boksuose, kur jį sėkmingai peršoko du jo varžovai, tarp jų ir komandos draugas Vergne. Likus dviem ratams iki finišo ir turint problemų su tempu, Ricciardo buvo aplenktas čempionato varžovo Alešino. Finišavus ta tvarka Ricciardo nepavyko laimėti čempionato savo debiutiniame sezone, pralaimėjus Michailui Alešinui tik 2 taškais.[24]

2011 m. „Formula Renault 3.5“ serijos sezone prieš „HRT“ komandai pasikviečiant Ricciardo, jis atstovavo „ISR Racing“ komandai.[25]

Formulė 1[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ricciardo – Scuderia Toro Rosso trečiasis vairuotojas 2011 m. Malaizijos Grand Prix.

Ricciardo debiutavo už „Formulės 1“ automobilio vairo per „Red Bull Racing“ jaunųjų lenktynininkų testą „Circuito de Jerez“ trasoje, 2009 m. gruodžio 1–3 d.[26] Per paskutinę testavimo dieną jis nuvažiavo greičiausią ratą, artimiausią laiką lenkdamas daugiau nei sekunde. Jis buvo vienintelis nuvažiavęs greičiau nei 1:17.[27] „Red Bull Racing“ komandos vadovas Christian Horner užsiminė, kad Ricciardo galbūt pakeis jo 2010 m. „World Series“ komandos draugą Hartley komandos testuotojo ir atsarginio vairuotojo vietoje.[28] Galiausiai Ricciardo ir Hartley dalijosi testuotojo ir atsarginio vairuotojo pareigas „Red Bull“ ir dukterinėje komandoje „Scuderia Toro Rosso“,[29] kol vėliau Hartley buvo pašalintas iš „Red Bull Junior“ komandos.[30]

2010 m. lapkričio 11 d. buvo patvirtinta, kad Ricciardo bus vienintelis lenktynininkas atstovaujantis „Red Bull Racing“ sezono pabaigos jaunųjų lenktynininkų teste „Yas Marina“ trasoje lapkričio 16–17 d.. Per pranešimą jis pakomentavo: „Negaliu sulaukti, kol galėsiu dar kartą vairuoti nuostabų „Red Bull Racing“ „Formulės 1“ automobilį.“.[31] Ricciardo toliau demonstravo savo vieno rato meistriškumą ir dominavo per visą renginį, o jo greičiausias ratas buvo 1,3 sekunde greitesnis už 2010 m. pasaulio čempiono Sebastiano Vettelio kvalifikacinį ratą, nuvažiuotą šeštadienį prieš tai.[32]

Praėjus kelioms dienoms po šios sesijos buvo patvirtinta, kad Ricciardo bus „Toro Rosso“ komandos testuotoju 2011 m. sezone ir kiekvieną lenktynių savaitgalį dalyvaus pirmoje praktikos sesijoje.[33][34] „Toro Rosso“ komandos direktorius Franz Tost teigė, kad „išalkusio jaunuolio turėjimas atsargose dabartinę mūsų lenktynininkų porą laikys gerus ir aštrius“, turėdamas omenyje tuometinius „Toro Rosso“ lenktynininkus Jaime Alguersuari ir Sebastien Buemi.[35] Ricciardo taip pat dalyvavo „Scuderia Toro Rosso“ komandos testavime prieš 2011 m. „Formulės 1“ sezoną.

2011 m. Australijos Grand Prix po pirmos praktikos sesijos Ricciardo buvo 16 vietoje,[36] tik viena dešimtąja sekundės atsilikęs nuo patyrusio „Toro Rosso“ lenktynininko Sebastian Buemi. Ricciardo buvo aštuntas lietingoje Turkijos Grand Prix penktadienio praktikoje, vieta aukščiau nei Buemi.

HRT (2011)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. birželio 30 d. „Red Bull Racing“ pasirašė kontraktą su „Hispania Racing“, kuriuo Ricciardo komandoje pakeitė Narainą Karthikeyaną visam likusiam 2011 m. sezonui, išskyrus Indijos Grand Prix, kurios buvo Karthikeyano namų lenktynės.[37] Ricciardo padarė savo „Formulės 1“ lenktynių debiutą 2011 m. Didžiosios Britanijos Grand PrixSilverstone“ trasoje.

2011 m. spalio 22 d., kelios dienos prieš inauguracinį Indijos Grand Prix, lenktynėse, kur Karthikeyanas turėjo atgauti vietą komandoje namų lenktynėms, „HRT F1“ pranešė, kad Vitantonio Liuzzi užleido savo vietą Karthikeyanui, todėl Ricciardo galėjo dalyvauti Indijos lenktynėse, taip pratęsdamas savo mokymosi kreivę, už ką „Red Bull Racing“ mokėjo vargstančiai Ispanijos komandai, o Karthikeyanas galėjo lenktyniauti savo tautiečių akivaizdoje. Abu Dabyje Ricciardo startavo iš 20 pozicijos, bet jam teko pasitraukti iš lenktynių dėl mechaninio gedimo, o sezono finale Brazilijoje Ricciardo startavo iš 22 pozicijos ir finišavo 20–as.

Toro Rosso (2012–2013)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtinta, kad 2012 m. sezone Ricciardo atstovaus „Scuderia Toro Rosso“ komandai, kur jo komandos draugas bus prancūzas Jean-Éric Vergne.

2012 m. Australijos Grand Prix paskutinio lenktynių rato pabaigoje Ricciardo pavyko aplenkti komandos draugą Vergne ir atvažiuoti devintam, už ką jis gavo savo pirmus 2 pasaulio čempionato taškus.

Per lietų Malaizijoje jis pirmas pasikeitė padangas į sausam orui skirtas slick ir finišavo 12 pozicijoje. Bahreine jis kvalifikavosi šeštas, bet lenktynėse atsiliko ir finišavo 15 vietoje. Monake, kur Ricciardo startavo iš 15 pozicijos, jam pirmą ir vienintelį kartą sezone teko pasitraukti iš lenktynių.

2013[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. spalio 31 d. „Toro Rosso“ pranešė, kad pratęsia Ricciardo kontraktą 2013 m. sezonui.[38]

Ricciardo pelnė 7 taškais daugiau ir daugiau nei 3/4 sezono kvalifikavosi aukštesnėje pozicijoje, nei jo komandos draugas Jean-Éric Vergne. Jo įspūdingi kvalifikacijos rezultatai 30–7 prieš Vergne per jų dvejus metus kartu, padėjo Ricciardo paaukštinti į „Toro Rosso“ motininę komandą „Red Bull“, kur jis pakeitė savo tautietį Mark Webber. Sezoną Ricciardo baigė 13 čempionato pozicijoje, turėdamas 20 taškų.

Red Bull (2014–2018)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. Formulės 1 sezono pradžioje Ricciardo „Infiniti Red Bull Racing“ komandoje pakeitė Marką Webberį ir tapo keturiskart pasaulio čempiono Sebastiano Vettelio komandos draugu.

2014[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmose sezono lenktynėse Australijoje Ricciardo kvalifikavosi antroje vietoje, už Lewiso Hamiltono,[39] ir nepaisant naujoko Kevino Magnusseno spaudimo paskutiniuose lenktynių ratuose, finišavo antras. Ricciardo buvo diskvalifikuotas paaiškėjus, kad jo automobilis viršijo leidžiamą valandinį kuro srautą.[40] Jei jis nebūtų buvęs diskvalifikuotas, tai būtų pirmas kartas, kai australas Australijos Grand Prix lenktynėse užkopė ant podiumo, nuo tada, kai šios tapo pasaulio čempionato dalimi.[41] „Infiniti Red Bull Racing“ parašė apeliaciją,[42][43] tačiau Tarptautiniame apeliaciniame teisme ji buvo atmesta ir buvo laikomasi FIA sprendimo.[44]

Ricciardo 2014 m. Singapūro Grand Prix

Ricciardo nefinišavo Malaizijos Grand Prix,[45] bet pelnė pirmus 2014 m. sezono taškus Bahreino Grand Prix, kur jis startavo iš 13 pozicijos, o finišavo ketvirtas.[46] Ricciardo iškovojo lenktynių pergalę Kanadoje,[3] taip tapdamas ketvirtu australu laimėjusiu „Formulės 1“ lenktynes, po Jack Brabham, Alan Jones ir Mark Webber. Jo pergalė Kanadoje nutraukė šešių iš eilės „Mercedes“ pergalių seriją, kuri tesėsi nuo sezono pradžios. Ricciardo daugeliui padarė įspūdį pirmoje sezono pusėje pelnydamas geresnius rezultatus už Vettelį ir po švarios ir įtemptos kovos tarp Ricciardo ir Fernando Alonso Vokietijos Grand Prix lenktynėse, Alonso apibūdino Ricciardo, kaip „neįtikėtiną“ ir „labai labai protingą, labai pagarbų“.[47]

Liepos 27 d. Ricciardo laimėjo Vengrijos Grand Prix[4] finišuodamas priekyje Alonso ir Lewiso Hamiltono. Likus mažiau nei keturiems ratams iki lenktynių finišo jis važiavo trečioje vietoje už Alonso ir Hamiltono ir antrame „Hungaroring“ trasos posūkyje išore aplenkė Hamiltono „Mercedes“. Tada jis lengvai pasivijo ir aplenkė Alonso „Ferrari“, nes šio padangos jau buvo nusidėvėję. Dviejuose finaliniuose ratuose jis atsiplėšė nuo konkurentų ir laimėjo lenktynes 5,225 sekundžių skirtumu. Jo komandos draugas, nepaisant sukimosi važiuojant į pagrindinę trasos tiesiąją lenktynių pabaigoje, finišavo septintas.[48] Ricciardo tapo antru australu laimėjusiu Vengrijos Grand prix po Marko Webberio pergalės 2010 m., taip pat vairavusio „Red Bull“. Vėliau Ricciardo pelnė dar vieną pergalę, trečią jo karjeroje, Belgijoje. Ricciardo yra antras lenktynininkas laimėjęs Belgijos Grand Prix, po 1960 m. tai padariusio Jack Brabham.[5]

2014 m. spalio 14 d., po pranešimo, kad Vettelis palieka komandą, buvo paskelbta, kad nauju Ricciardo komandos draugu taps Danilas Kviatas. Pirmame sezone su „Red Bull Racing“ komanda Ricciardo Brazilijoje užsitikrino tračią vietą lenktynininkų čempionate, nepaisant to, kad jam, pirmą kartą po Malaizijos Grand Prix, teko pasitraukti iš lenktynių. Finalinėse sezono lenktynės Abu Dabyje, nors dėl priekinio sparno gedimo Ricciardo lenktynes pradėjo iš boksų, jis finišavo ketvirtas ir nuvažiavo pirmą greičiausią ratą savo „Formulės 1“ karjeroje. 2015 m. balandį, už savo pasirodymą 2014 m. sezone Ricciardo buvo apdovanotas „Laureus World Sports“ apdovanojimu už metų proveržį.[49]

2015[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. vasario 8 d. populiarios britų televizijos laidos apie automobilius „Aukščiausios pavaros“ 22 sezono 3 serijoje, Ricciardo tapo greičiausiu „Formulės 1“ lenktynininku žvaigždės nuosaikiai įkainotame automobilyje laidos segmente, įveikdamas prieš tai buvusio rekordo savininką Lewisą Hamiltoną.

2015 m. „Red Bull“ nusileido ne tik čempionei „Mercedes“ komandai, bet ir „Ferrari“ bei „Williams“. Didžiausia „Red Bull“ problema buvo „Renault“ variklis, už kurį „Ferrari“ ir „Mercedes“ varikliai buvo gerokai pranašesni. „RB11“ rodė gerą tempą tik lėtose trasose su daug posūkių ir didele traukos jėga, arba lietuje, kai gali pasireikšti gera automobilio važiuoklė.

Monake Ricciardo pelnė pirmą sezono pirmų penkių vietų finišą, iškovodamas penktą poziciją ir nuvažiuodamas greičiausią lenktynių ratą. Vengrijoje jis varžėsi dėl antros pozicijos su Nico Rosbergu, tačiau jo viltys laimėti lenktynes baigėsi po to, kai abu susidūrė besivydami Sebastianą Vettelį. Ricciardo pavyko finišuoti trečiam, už savo komandos draugo. Tai buvo jo pirmasis podiumas nuo 2014 m. JAV Grand Prix. Antrą kartą sezone ant podiumo Ricciardo lipo Singapūre, kur jis finišavo antras ir trečią kartą sezone užfiksavo greičiausią lenktynių ratą.

Ricciardo užbaigė sezoną su 92 taškais, būdamas 8 čempionato vietoje. Dėl eilės automobilio gedimų jis nuo komandos draugo Danilo Kviato atsiliko 3 taškais. Kvalifikacijoje Ricciardo Kviatą aplenkė 14–5.

2016[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug konkurencingesniame „Red Bull“ automobilyje Ricciardo sezonas prasidėjo gerai. Jis finišavo 4 vietoje Australijoje ir Bahreine, o Kinijoje kvalifikavosi antras ir pradžioje lenktynių pirmavo, tačiau sprogus padangai jam teko ir vėl finišuoti ketvirtam.

Ispanijos Grand Prix lenktynėse Ricciardo kvalifikavosi trečioje pozicijoje ir po Lewiso Hamiltono ir Nico Rosbergo vairuotų „Mercedes“ automobilių susidūrimo, lenktynėse pirmavo. Po puikaus „Ferrari“ strategų sprendimo dėl Sebastiano Vettelio padangų, „Red Bull“ nusprendė atsakyti pakeisdami Ricciardo padangas ir taip bandydami uždengti Vettelį, taip pat pasirinkdami tariamai greitesnę 3 sustojimų strategiją. Tačiau tai nepasiteisino ir Ricciardo atsidūrė už Vettelio, naujo komandos draugo Maxo Verstappeno ir Kimi Räikköneno ir po kelių nesėkmingų bandymų aplenkti Vettelį ir lenktynių pabaigoje sprogusios padangos, jis vėl finišavo ketvirtas, už Verstappeno ir abiejų „Ferrari“ automobilių.

Monake Ricciardo pelnė savo pirmąją pole poziciją ir lietingų lenktynių pradžioje pirmavo. Tačiau po labai ilgo sustojimo boksuose, kur jo komanda užtruko beveik 40 sekundžių, kol pakeitė padangas, jis prarado lenktynių lyderio poziciją ir finišavo 2 vietoje. Po lenktynių Ricciardo buvo akivaizdžiai liūdnas: „Jau antras sugadintas savaitgalis iš eilės. Tai užknisa. Tai skaudina.“

Ricciardo gįžo ant podiumo Vengrijoje, kur finišavo 3 vietoje ir Vokietijoje, kur finišavo antras. Ant podiumo Vokietijoje Ricciardo atliko naują šventimo ritualą, kai jis gėrė šampaną ir savo bato. Šį ritualą jis vadina shoey. Jis tai pakartojo ir Belgijos Grand Prix (kur jis vėl finišavo 2 vietoje), šį kartą priversdamas Marką Webberį, kuris ėmė podiumo interviu, taip pat gerti iš bato.

Singapūre Ricciardo kvalifikavosi 2 vietoje ir, po įtemptos kovos lenktynių pabaigoje su lenktynių laimėtoju Rosbergu, finišavo antras.

Malaizijos Grand Prix lenktynėse Ricciardo kvalifikavosi 4 vietoje ir po Sebastiano Vettelio ir Nico Rosbergo susidūrimo pirmame posūkyje, pakilo į 2 vietą. Gale lenktynių Ricciardo perėmė lyderio poziciją iš Lewiso Hamiltono, kuriam teko pasitraukti iš lenktynių dėl sugedusio variklio. Po kovos su komandos draugu Maxu Verstappenu Ricciardo pelnė pirmą sezono lenktynių pergalę. Ant podiumo jis pakartojo savo shoey šventimą ir šį kartą jam pavyko į ritualą įtraukti komandos vadovą Christianą Hornerį, Verstappeną ir Rosbergą. Galiausiai po podiumo Meksikoje Ricciardo užsitikrino 3 lenktynininkų čempionato vietą. Kartu su Sergio Pérez jie yra vieninteliai užbaigę visas 2016 m. sezono lenktynes.

2017[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ricciardo 2017 m. Malaizijos Grand Prix

Ricciardo Australijoje kvalifikavosi 10 vietoje, po to, kai trečioje kvalifikacijos dalyje rėžėsi į padangų barjerą.[50] Jis gavo 5 vietų starto pozicijos baudą dėl nenumatytų pavarų dėžės pakeitimų. Pavarų dėžės jutiklio gedimas sutrukdė jam startuoti, o galiausiai jam pajudėjus, atsiliekant dviem ratais nuo kitų, atsirado problema su kuro slėgiu ir tai užbaigė jo lenktynes po 25 ratų.[51] Azerbaidžane, kur kvalifikavosi 10 vietoje, jis laimėjo savo penktąjį Grand Prix. Tarp Ispanijos ir Austrijos jis finišavo ant podiumo 5 kartus. Nepaisant to, kad beveik visą sezoną jis išsilaikė 4 lenktynininkų čempionato vietoje, pasitraukimai trijose iš keturių paskutinių čempionato lenktynių (taip pat ir finalinių lenktynių Abu Dabyje) privertė Ricciardo nusileisti iki 5 lenktynininkų čempionato vietos, 5 taškais atsilikus nuo Kimi Räikköneno.

Danielis Ricciardo Azerbaidžano Grand Prix

Lenktynių įrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karjeros suvestinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Serija Komanda Lenktynės Pergalės Pole G.ratai Podiumai Taškai Pozicija
2005 Vakarų Australijos Formulės Ford čempionatas Privateer 3 0 0 ? 0 74 8
2006 Formula BMW Asia Eurasia Motorsport 19 2 3 3 12 231 3
Formula BMW UK Motaworld Racing 2 0 0 0 0 3 20
Formula BMW World Final Fortec Motorsport 1 0 0 0 0 N/A 5
2007 Formula Renault 2.0 Italia RP Motorsport 14 0 0 0 0 196 6
Eurocup Formula Renault 2.0 4 0 0 0 0 0 NC
2008 Formula Renault 2.0 WEC SG Formula 15 8 9 7 11 192 1
Eurocup Formula Renault 2.0 18 6 5 5 7 136 2
Formula 3 Euro Series 2 0 0 0 0 N/A NC†
Masters of Formula 3 1 0 0 0 0 N/A NC
2009 British Formula 3 Championship Carlin Motorsport 20 7 6 5 13 275 1
Masters of Formula 3 1 0 0 0 0 N/A NC
Formula Renault 3.5 Series Tech 1 Racing 2 0 0 0 0 0 34
Makao Grand Prix]] Carlin 1 0 0 0 0 N/A NC
2010 Formula Renault 3.5 Series Tech 1 Racing 16 4 8 5 8 136 2
Formulė 1 Scuderia Toro Rosso Testuotojas
2011 Formula Renault 3.5 Series ISR 12 1 2 3 6 144 5
Formulė 1 Scuderia Toro Rosso Testuotojas
HRT F1 Team 11 0 0 0 0 0 27
2012 Formulė 1 Scuderia Toro Rosso 20 0 0 0 0 10 18
2013 Formulė 1 Scuderia Toro Rosso 19 0 0 0 0 20 14
2014 Formulė 1 Infiniti Red Bull Racing 19 3 0 1 8 238 3
2015 Formulė 1 Infiniti Red Bull Racing 19 0 0 3 2 92 8
2016 Formulė 1 Red Bull Racing 21 1 1 4 8 256 3
2017 Formulė 1 Red Bull Racing 20 1 0 1 9 200 5
2018 Formulė 1 Aston Martin Red Bull Racing 21 2 2 4 2 170 6
2019 Formulė 1 Renault F1 21 0 0 0 0 54 9
2020 Formulė 1 Renault F1 17 0 0 2 2 119 5
2021 Formulė 1 McLaren 22 1 0 1 1 115 8
2022 Formulė 1 McLaren 12* 0* 0* 0* 0* 19* 12*

* Sezonas vis dar tęsiasi

Formulės 1 rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(legenda) (Paryškinta – pole pozicija; kursyvu – greičiausias ratas)

Metai Komanda Važiuoklė Variklis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Vieta Tšk.
2011 Scuderia Toro Rosso Toro Rosso STR6 Ferrari 056 2.4 V8 AUS
TD
MAL
TD
CHN
TD
TUR
TD
ESP
TD
MON
TD
CAN
TD
EUR
TD
27 0
HRT F1 Team Hispania F111 Cosworth CA2011 2.4 V8 GBR
19
GER
19
HUN
18
BEL
Ret
ITA
NC
SIN
19
JPN
22
KOR
19
IND
18
ABU
Ret
BRA
20
2012 Scuderia Toro Rosso Toro Rosso STR7 Ferrari 056 2.4 V8 AUS
9
MAL
12
CHN
17
BHR
15
ESP
13
MON
Ret
CAN
14
EUR
11
GBR
13
GER
13
HUN
15
BEL
9
ITA
12
SIN
9
JPN
10
KOR
9
IND
13
ABU
10
USA
12
BRA
13
18 10
2013 Scuderia Toro Rosso Toro Rosso STR8 Ferrari 056 2.4 V8 AUS
Ret
MAL
18
CHN
7
BHR
16
ESP
10
MON
Ret
CAN
15
GBR
8
GER
12
HUN
13
BEL
10
ITA
7
SIN
Ret
KOR
19
JPN
13
IND
10
ABU
16
USA
11
BRA
10
14 20
2014 Infiniti Red Bull Racing Red Bull RB10 Renault Energy F1-2014 1.6 V6 t AUS
DSQ
MAL
Ret
BHR
4
CHN
4
ESP
3
MON
3
CAN
1
AUT
8
GBR
3
GER
6
HUN
1
BEL
1
ITA
5
SIN
3
JPN
4
RUS
7
USA
3
BRA
Ret
ABU
4
3 238
2015 Infiniti Red Bull Racing Red Bull RB11 Renault Energy F1-2015 1.6 V6 t AUS
6
MAL
10
CHN
9
BHR
6
ESP
7
MON
5
CAN
13
AUT
10
GBR
Ret
HUN
3
BEL
Ret
ITA
8
SIN
2
JPN
15
RUS
15
USA
10
MEX
5
BRA
11
ABU
6
8 92
2016 Red Bull Racing Red Bull RB12 TAG Heuer 1.6 V6 t AUS
4
BHR
4
CHN
4
RUS
11
ESP
4
MON
2
CAN
7
EUR
7
AUT
5
GBR
4
HUN
3
GER
2
BEL
2
ITA
5
SIN
2
MAL
1
JPN
6
USA
3
MEX
3
BRA
8
ABU
5
3 256
2017 Red Bull Racing Red Bull RB13 TAG Heuer 1.6 V6 t AUS
Ret
CHN
4
BHR
5
RUS
Ret
ESP
3
MON
3
CAN
3
AZE
1
AUT
3
GBR
5
HUN
Ret
BEL
3
ITA
4
SIN
2
MAL
3
JPN
3
USA
Ret
MEX
Ret
BRA
6
ABU
Ret
5 200
2018 Aston Martin Red Bull Racing Red Bull RB14 TAG Heuer 1.6 V6 t AUS
4
BHR
Ret
CHN
1
AZE
Ret
ESP
5
MON
1
CAN
4
FRA
4
AUT
Ret
GBR
5
GER
Ret
HUN
4
BEL
Ret
ITA
Ret
SIN
6
RUS
6
JPN
4
USA
Ret
MEX
Ret
BRA
4
ABU
4
6 170
2019 Renault Renault R.S.19 Renault E-Tech 19 1.6 V6 t AUS
Ret
BHR
18
CHN
7
AZE
Ret
ESP
12
MON
9
CAN
6
FRA
11
AUT
12
GBR
7
GER
Ret
HUN
14
BEL
14
ITA
4
SIN
14
RUS
Ret
JPN
DSQ
MEX
8
USA
6
BRA
6
ABU
11
9 54
2020 Renault DP World F1 Team Renault R.S.20 Renault E-Tech 20 1.6 V6 t AUT
Ret
STY
8
HUN
8
GBR
4
70A
14
ESP
11
BEL
4
ITA
6
TUS
4
RUS
5
EIF
3
POR
9
EMI
3
TUR
10
BHR
7
SKH
5
ABU
7
5 119
2021 McLaren McLaren MCL35M Mercedes M12 E Performance 1.6 V6 t BHR
7
EMI
6
POR
9
ESP
6
MON
12
AZE
9
FRA
6
STY
13
AUT
7
GBR
5
HUN
11
BEL
4‡
NED
11
ITA
1
RUS
4
TUR
13
USA
5
MEX
12
BRA
Ret
QAT
12
SAU
5
ABU
12
8 115
2022 McLaren McLaren MCL36 Mercedes F1 M13 E Performance 1.6 V6 t BHR
14
SAU
Ret
AUS
6
EMI
18
MIA
13
ESP
12
MON
13
AZE
8
CAN
11
GBR
13
AUT
9
FRA
9
HUN

15

BEL

15

NED

17

ITA

DNF

SIN

5

JPN

11

USA

16

MXC

7

SAP ABU 12* 19*

† Lenktynininkas nebaigė lenktynių, bet buvo klasifikuotas, nes įveikė daugiau nei 90% lenktynių distancijos.

Buvo suteikta pusė čempionato taškų, nes lengtynių metu nebuvo įveikta 75% trasos.
* Sezonas vis dar tęsiasi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.formula1.com/en/drivers/daniel-ricciardo.html Archyvuota kopija 2021-07-06 iš Wayback Machine projekto.
  2. „F1: Australian Daniel Ricciardo named as successor to Mark Webber driving for team Red Bull in 2014“. Australian Broadcasting Corporation. Nuoroda tikrinta 3 September 2013.
  3. 3,0 3,1 Benson, Andrew (8 June 2014). „Ricciardo wins ahead of Rosberg, Hamilton retires“. BBC Sport. BBC. Nuoroda tikrinta 21 December 2014.
  4. 4,0 4,1 Johnson, Daniel (27 July 2014). „Lewis Hamilton beats Nico Rosberg to third at Hungarian GP in thrilling battle as Daniel Ricciardo claims victory“. The Daily Telegraph. Telegraph Media Group. Nuoroda tikrinta 29 July 2014.
  5. 5,0 5,1 „Daniel Ricciardo Q&A: Great to taste winner's champagne again!“. Formula1.com. Formula One Administration. 24 August 2014. Nuoroda tikrinta 21 December 2014.
  6. „Daniel Ricciardo awarded the Trofeo Lorenzo Bandini for his speed, success and attitude in Formula 1“. FOX SPORTS (anglų). 2014-09-02. Nuoroda tikrinta 2015-02-11.
  7. „Trailblazing dreamer Ricciardo only scratching surface“ (anglų). independent.ie. 2014-06-15.
  8. „Il ragazzino Ricciardo straccia Vettel“ (anglų). Gazzetta dello Sport. Nuoroda tikrinta 2016-01-21.
  9. „The Perth kid with a formula for success“. theaustralian.com.au (anglų). 2010-03-14. Nuoroda tikrinta 2016-12-21.
  10. „Interview with Toro Rosso's Daniel Ricciardo“. GPUpdate.net (anglų). GPUpdate. 2011-02-01. Nuoroda tikrinta 2014-03-16.
  11. http://www.redbull.com/en/motorsports/f1/stories/1331723958741/daniel-ricciardo-mind-over-matter
  12. 12,0 12,1 „Daniel Ricciardo: Make way for the Honey Badger“ (anglų). Red Bull Racing Formula One Team. 2014-01-28. Suarchyvuotas originalas 2015-10-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-19.
  13. http://images.canberratimes.com.au/2014/03/08/5243835/ZAH_pssst_LN-20140308172129652245-300x0.jpg Archyvuota kopija 2015-10-04 iš Wayback Machine projekto.
  14. https://pbs.twimg.com/media/BFS2sB0CQAE46uY.jpg
  15. „2005 Western Australian Formula Ford Championship Final Pointscore“. formulaford1600.com.au (anglų). Australian Formula Ford State Racing. Suarchyvuotas originalas 2006-08-19. Nuoroda tikrinta 2010-01-30.
  16. „Betta Electrical Sandown 500 – Rd 9 2005 V8 Supercar Series Sandown International Motor Raceway 2005 Australian Formula Ford Championship Qualifying“. National Software (anglų). AVESCO; Melbourne University Car Club Inc. 2005-09-10. Suarchyvuotas originalas 2012-03-18. Nuoroda tikrinta 2010-01-30.
  17. English, Steven (2008 m. liepos mėn.). „Hülkenberg is 'Ring Leader“. Autosport (anglų). 193 (5): 58–59.
  18. „Carlin confirms Red Bull duo“ (anglų). crash.net. 2009-01-02. Suarchyvuotas originalas 2012-09-10. Nuoroda tikrinta 2009-02-03.
  19. Young, Colin (2009-09-26). „West Australian Daniel Ricciardo expected to make major moves pre-Christmas“ (anglų). news.com.au. Suarchyvuotas originalas 2009-09-29. Nuoroda tikrinta 2009-10-09.
  20. O'Leary, Jamie (2009-10-30). „Ricciardo joins Hartley at Tech 1“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2009-11-09.
  21. Mills, Peter (2010-09-19). „Guerrieri triumphs after epic battle“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-09-20.
  22. Mills, Peter (2010-10-09). „Ricciardo takes crucial pole“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-10-13.
  23. Mills, Peter (2010-10-09). „Ricciardo wins to tie points lead“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-10-13.
  24. Mills, Peter (2010-10-09). „Aleshin secures title, Guerrieri wins“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-10-13.
  25. Noble, Jonathon (2011-12-11). „Ricciardo stays on in FR3.5 with ISR“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications.
  26. „Red Bull to give Ricciardo first F1 test“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. 2009-11-09. Nuoroda tikrinta 2009-11-10. {{cite news}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= (pagalba)
  27. O'Leary, Jamie (2009-12-03). „Ricciardo ends Jerez test on top“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2009-12-03.
  28. O'Leary, Jamie (2009-12-02). „Ricciardo eyes Red Bull test role“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2009-12-04.
  29. Noble, Jonathan (2010-01-26). „Ricciardo, Hartley to be Red Bull reserves“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-01-27.
  30. „Hartley Dropped as Red Bull Reserve Driver“. GPUpdate.net (anglų). GPUpdate.net. 2010-07-21. Nuoroda tikrinta 2010-10-16.
  31. „Ricciardo to star for Red Bull at young driver test“. formula1.com (anglų). Formula One Administration. 2010-11-11. Nuoroda tikrinta 2010-11-11.
  32. Straw, Edd (2010-11-17). „Ricciardo dominates rookie testing“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-11-17.
  33. Beer, Matt (2010-11-26). „Ricciardo gets STR Friday practice role“. autosport.com (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2010-11-26.
  34. „Ricciardo to get Friday outings as Toro Rosso 2011 reserve“. formula1.com (anglų). Formula One Administration. 2010-11-26. Nuoroda tikrinta 2010-11-26.
  35. Reynolds, Jonathan (2011 m. birželio mėn.). „Careful Webber: this guy wants your seat...“. F1 Racing (anglų).
  36. „Daniel Ricciardo sets good time“. heraldsun.com.au (anglų). 2011-03-25. Suarchyvuotas originalas 2020-01-24. Nuoroda tikrinta 2011-04-02.
  37. „Hispania confirms Daniel Ricciardo will race for it from Silverstone“ (anglų). Autosport. 2011-06-30.
  38. „Ricciardo and Vergne get another year“. AUSmotive.com (anglų). AUSmotive.com. 2012-11-01. Nuoroda tikrinta 2011-11-01.
  39. Benson, Andrew (2014-03-15). „Lewis Hamilton on Australia pole, with Sebastian Vettel down in 13th“. BBC Sport (anglų). BBC. Nuoroda tikrinta 2014-03-15.
  40. „Ricciardo excluded from Australia race results“. Formula1.com (anglų). Formula One Administration. 2014-03-16. Nuoroda tikrinta 2014-03-17.
  41. Clayton, Matthew (2014-03-17). „Daniel Ricciardo disqualified from Australian Grand Prix“. The Age (anglų). Fairfax Media. Nuoroda tikrinta 2014-03-17.
  42. Weaver, Paul (2014-03-16). „Red Bull appeal against Daniel Ricciardo's disqualification“. The Guardian (anglų). Guardian Media Group. Nuoroda tikrinta 2014-03-21.
  43. Benson, Andrew (2014-03-21). „Daniel Ricciardo: Red Bull appeal against disqualification“. BBC Sport (anglų). BBC. Nuoroda tikrinta 2014-03-21.
  44. Gill, Pete (15 balandžio 2014). „FIA reject Red Bull appeal and uphold stewards' decision to disqualify Ricciardo“. Sky Sports (anglų). BSkyB. Suarchyvuotas originalas 2014-08-27. Nuoroda tikrinta 2014-04-17.
  45. Johnson, Daniel (2014-03-30). „Malaysian Grand Prix 2014: Red Bull racer Daniel Ricciardo hit with grid penalty after pit-stop error“. The Daily Telegraph (anglų). Telegraph Media Group. Nuoroda tikrinta 2014-04-24.
  46. Straw, Edd; Mitchell, Scott (2014-04-06). „Daniel Ricciardo 'proud' of recovery from 13th“. Autosport (anglų). Haymarket Publications. Nuoroda tikrinta 2014-04-24.
  47. Wise, Mike (2014-07-20). „Fernando Alonso hails 'unbelievable' Daniel Ricciardo after close German GP duel“. Sky Sports (anglų). BSkyB. Nuoroda tikrinta 2014-08-16.
  48. „Daniel Ricciardo wins Hungarian F1 Grand Prix in stunning finish ahead of Fernando Alonso and Lewis Hamilton“. ABC News (anglų). Australian Broadcasting Corporation. Reuters/Agence France-Presse. 2014-07-27. Nuoroda tikrinta 2014-08-16.
  49. „Ricciardo wins Laureus Breakthrough of the Year Award“. Formula1.com (anglų). Formula One Administration. 2015-03-15. Nuoroda tikrinta 2015-08-15.
  50. Formula 1. „Qualifying – Hamilton on pole as Ricciardo crashes out“. Nuoroda tikrinta 2017 m. kovo 25 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  51. jamesallenonf1.com. „Daniel Ricciardo Keen to Move on from Horrible Home F1 Race at 2017 Australian Grand Prix“. Suarchyvuotas originalas 2018-06-16. Nuoroda tikrinta 2017 m. kovo 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)