Danaja (Correggio)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danaja
Correggio - Danaë - WGA05341.jpg
Menininkas Koredžas
Metai apie 1531
Meno kryptis Aukštasis renesansas, Manierizmas
Tipas aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 161 cm × 193 cm
Miestas(vieta) Roma
Muziejus Borgezių galerija

Danaja“ – Renesanso dailininko Koredžo (1489 - 1534) paveikslas, šiuo metu esantis Borgezių galerijoje Romoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Paveikslas buvo nutapytas apie 1531 m. Mantujos kunigaikščio Frederiko II Gonzagos užsakymu ir buvo 1 iš 4 tokių paveikslų Jupiterio meilių tema. Paveikslą greičiausiai mini Giorgio Vasari kartu su kitu Koredžo paveikslu "Leda ir gulbinas", tiesa, klaidingai vadindamas Danają Venera. Giorgio Vasari teigimu, paveikslus kunigaikštis planavo padovanoti Šv. Romos imperatoriui Karoliui V -ajam. Abu paveikslai po Frederiko II Gonzagos mirties 1540 m. buvo perkelti į Ispaniją.

1584 m. paveikslai minimi Milano skulptoriaus Leono Leoni nuosavybėje. Skulptoriaus sūnus Pompeo pardavė juos abu imperatoriui Rudolfui II. Vėliau abu paveikslai buvo pagrobti Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo kaip karo grobis ir perkelti iš Prahos į Stokholmą. Karaliaus duktė Kristina vėliau persigabeno paveikslą į Romą, kur po jos mirties kurinys perėjo keletą savininkų, pakol atsidūrė Prancūzijos regento Filypo II Orleaniečio rankose.

Kartu su visa Orleaniečių šeimos kolekcija paveikslas buvo parduotas 1792 m. Anglijoje. 1827 m. paveikslą įsigijo princas Camillo Borghese ir parsigabeno į Romą.

Paveikslo tema[taisyti | redaguoti kodą]

Paveiksle vaizduojama Jupiterio meilės scena. Pagal graikų mitologiją Argo karaliui Akrisijui buvo išpranašauta, kad jį nužudys jo dukters Danajos sūnus, todėl karalius liepė uždaryti dukterį aukštame bokšte. Jupiteris iš dangaus pamatė Danają, isimylėjo ir prasiskverbė pas ją pro stogą auksinio lietaus pavidalu.

Paveiksle vaizduojamas Jupiterio „auksinis lietus“ besileidžiantis ant Danajos, kai tuo tarpu Erotas (tik ką pašovęs Jupiterį savo strėlemis) prilaiko jos antklodę, padėdamas gaudyti auksą. Paveikslo kampe 2 putti bando Eroto strėlių stiprumą į akmenį. Pagal mitą, auksinės strėlės prikviečia meilę, švininės - atstumia. Putti su sparnais galėtų simbolizuoti dangiškąją meilę, be sparnų − žemiškąją. Kairėje vaizduojamas peizažas pro langą turintis kontrastuoti su Danajos kambario sienų tamsumu, kaip kalėjimo įvaizdžiu. Koredžas, taip pat, iškreiptai vaizduoja dešiniąją Danajos koją vėlgi siekdamas meninio efekto. Tame greičiausiai pasireiškė manierizmo įtaka.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]