Damaru

Tibetiečių damaru

Damaru, damru (skr. डमरू, tibet. ཌཱ་མ་རུ ) – nedidelis, smėlio laikrodžio formos, dviejų membranų būgnas, labiausiai naudojamas Indijoje ir Tibete.

Damaru dažniausiai gaminamas iš medžio. Jo didžiausias aukštis gali siekti kiek daugiau už pėdą. Grojama viena ranka. Garsas išgaunamas kamuoliukais, kurie pritvirtinti prie stygos ar odinio šniūro, apvynioto aplink instrumento siaurąją dalį. Taip pat garsą suteikia ir mazgeliai, surišti ant šniūro. Kai grojantysis siūbuoja būgną, naudodamas banguojančius rankų riešų judesius, kamuoliukas (ar kamuoliukai) atsimuša į abi damaru puses.

Dėl savo nedidelių matmenų instrumentas populiarus tarp keliaujančių muzikantų. Taip pat naudojamas Tibeto budizmo praktikoje. Damaru žinomas visame Indijos subkontinente. Tarp šaivizmo pasekėjų jis siejamas su Šivos Nataradžos forma. Keturrankis Nataradža laiko damaru viršutine dešiniąja ranka, kai atlieka savo kosminį Tandavos šokį. Pasak legendos, visų sanskrito garsų ištakos susiję su Šivos grojamo damaru skleidžiamais garsais. Šio būgno gaudesys simbolizuoja pasaulį kuriančių jėgų ritmą, o abi jo pusės įkūnija vyrišką (Linga) ir moterišką (Joni) pradžią. O šių dalių sujungimas yra ta pati vieta, kurioje užsimezga gyvybė.

• 
  Damaru Britų muziejuje
• 
  Damaru Niujorko muziejuje
• 
  Damaru Brėmeno muziejuje

Nuorodos

• Damaru būgnas