Dalykinė kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dalykinė kalba (specialioji kalba, specialybės kalba, profesinė kalba; technolektas) - bendrosios kalbos atmaina; nacionalinės kalbos dalinė kalba, kurios fonetiniai, morfologiniai ir leksiniai elementai, sintaksės ir teksto reiškiniai sudaro funkcinę vienovę ir leidžia vykti komunikacijai įvairiose dalyko sferose.

Dalykinė kalba tarnauja dalyko turinio pažinimui, sąvokų įvardijimui bei kalbėjimui apie jas ir todėl tenkina specifinius dalykinės komunikacijos poreikius[1].

Dalykinę kalbą tiria taikomoji kalbotyra.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal dalykines sritis gali būti išskiriama:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ką apima sąvoka „Dalykinė kalba“? (Eglė Kontutytė, VU Filologijos fakultetas, Vokiečių kalbos katedra)