Dalia Švambarytė
| Dalia Švambarytė | |
|---|---|
| Gimė | 1968 m. spalio 13 d. |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Tautybė | lietuvė |
| Veikla | japonologija, sinologija, orientalistika |
| Sritis | japonų kalba, japonų literatūra, Japonijos kultūra |
| Organizacijos | VU Orientalistikos centras, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Pareigos | docentė |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Dalia Švambarytė (g. 1968 m. spalio 13 d.) – japonologė, orientalistė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja, vertėja.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alma Mater – Sankt Peterburgo universitetas (baigė 1992 m.). 2005 m. apgynė daktaro disertaciją „Bai Juyi poezija kaip kiniškas intertekstas japonų klasikiniame tekste (lyginamoji studija)“.
Parengė pirmąjį Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną. Dėsto japonų kalbą, senąją kinų kalbą, Japonijos istoriją, klasikinę japonų literatūrą, Japonijos etnologiją bei kitus kursus.
2020 metais apdovanota Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete už nuopelnus plėtojant akademinius mainus bei skatinant tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos.[2]
2023 metais apdovanota Šv. Jeronimo premija už klasikinės kinų ir japonų literatūros vertimus, gebėjimą prisitaikyti prie autoriaus stiliaus, atrasti savitą skambesį japoniškai ir kiniškai poezijai, perteikti japoniškojo prozinio, dramaturginio, liturginio žodžio subtilybes, už švarią ir turtingą vertimų kalbą.[3]
2024 metais apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už Rytų Azijos literatūrinio ir kultūrinio paveldo pristatymą, reikšmingai prisidedantį prie Lietuvos ir Japonijos kultūrinių ryšių palaikymo bei Lietuvos vardo garsinimo Japonijoje.[4]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Japonų–lietuvių kalbų hieroglifų žodynas. Vilnius: Alma Littera, 2002. 792 p. ISBN 9955-08-130-9.
- Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011. 296 p. ISBN 978-9955-33-622-8.
- Japonijos istorija, trečias pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 680 p. ISBN 978-609-459-358-1.
- Klasikinės japonų literatūros antologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 1184 p. ISBN 978-609-07-0690-9 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-07-0691-6 (skaitmeninis PDF).
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Takeda Izumo I, Takeda Izumo Ii, Miyoshi Shōraku, Namiki Sōsuke. „Sugavaros dailyraščio paslaptys“, 2019. Prieiga: Dramų stalčius.
- Murasaki Shikibu, Sakmė apie princą Gendži [Genji monogatari; The Tale of Genji], „Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika“, ed. Antanas Andrijauskas. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p. 446–508
- Bai Juyi, Amžinosios širdgėlos giesmė [Changhenge; Song of Eternal Sorrow], „Šiaurės Atėnai“, 28 (806), 2006, p. 6-7
- Laozi, tekstą iš senosios kinų kalbos ir komentarus iš dabartinės kinų kalbos vertė Dalia Švambarytė. Vilnius: Vaga, 1997
- Ryunosuke Akutagawa. Citata iš išdegusio lauko [Karenoshō; From Withered Fields], „Naujoji Romuva“, 1995, Nr. 6–7, p.75–79
- Zeami. Užrašai apie išraiškos formą (I, II skyrius) [Fūshikaden; Teachings on Style and the Flower (ch. 1, 2)], „Kultūros barai“, 1996, Nr.1, p. 55–59, Nr. 8/9, p. 97–102
- Raul Hilberg. Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai: žydų tragedija 1933–1945 [Perpetrators. Victims, Bystanders: The Jewish Catastrophe, 1933–1945], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999
- Kenzaburo Oe. Asmeninė patirtis [Kojinteki na Taiken; A Personal Matter], Vilnius: Charibdė, 2001
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Švambarytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-02-18.
- ↑ Daliai Švambarytei įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ apdovanojimas Archyvuota kopija 2022-02-18 iš Wayback Machine projekto.. Embassy of Japan in Lithuania. Nuoroda tikrinta 2022-02-18.
- ↑ "Šv. Jeronimo premija – VU mokslininkei, vertėjai Daliai Švambarytei"
- ↑ [1]