Dali (valstybė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
大理
Dali
buvusi karalystė
Blank.png
937 – 1253 Blank.png
Location of
Dali ir Kinijos valstybių teritorija apie XI a.
Sostinė Dali
Valdymo forma Monarchija
Imperatorius
 937-944 Duan Sipingas
 1251-1253 Duan Šingdži
Era Viduramžiai
 - Nandžao pakeičia pavadinimą 937
 - Nukariauja mongolai 1253 m.

Dali (kinų kalba: 大理 Dàlǐ, bajų kalba: Darllit) - istorinė valstybė, klestėjusi X-XIII a. dab Kinijos pietvakariuose (dab. Junanio, pietų Sičuano ir gretimose provincijose.

Susikūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dali valstybė susikūrė 937 m. vietoj seniau šiose srityse klestėjusios Nanzhao. Ją sukūrė bajų tautos atstovas Duan Siping, sukilęs prieš nusmukusią vyriausybę. Taip pradėta Duan dinastija. Valstybė išlaikė senąsias Nanzhao teritorijas, o jos sostinė buvo Dali miestas prie prie Erhai ežero.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

OrnamentasYunnan.PNG
Junano istorija
Junano priešistorė
Dian
Nanzhong
Cuan klanas
Nanzhao
Dali
Tusi
Pingnan
Junano provincija

Dali valdovai iš Duan dinastijos buvo prisiekę budistai, ir daug jų atsisakydavo savo sosto vardan vienuoliško gyvenimo. Po 1044 m. miestiečių maišto sostinėje, atėjus į valdžią Duan Silian (段思廉), valdžioje vis labiau įsigalėjo Gao (高) giminė. 1094 m. Gao Zhisheng privertė imperatorių marionetę tapti vienuoliu, ir pats uzurpavo sostą. Jis valstybę pervardijo į Dadžong (大中 Dazhong).

Tačiau 1094 m., būdamas mirties patale, savo sūnums jis liepė grąžinti valdžią Duan giminei. Taip valstybė buvo vėl pervardinta ir tapo Vėlyvąja Dali. Po ilgo ir ramaus Duan Zhengyan (段正厳)valdymo (1108-1147), kurį laiką šalyje kilo politiniai neramumai ir maištai.

Ekonomika ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Dali karalystės rūmų scena, tapyta XII a. Pažymėtinos tik šiai karalystei būdingos kepurės, rūmų valdininkų skiriamasis ženklas, nežinotos Kinijoje

Dali valstybė klestėjo arbatos kelio dėka. Šis kelias jungė Kiniją, Mianmarą ir Tibetą, ir juo buvo gabenama druska bei arbata. Tuo metu išpopuliarėjo Junanio arbatos, kurios buvo gaminamos fermentuojant, taigi, išrastos raudonųjų ir juodųjų arbatų rūšys, išpopuliarėję Indijoje ir Tibete.

Dali Rytų Azijoje tiekė ir marmurą, kurio didžiulės kasyklos buvo netoli sostinės. Iki pat dabar kinų kalboje marmuras vadinamas "Dali akmeniu".

Klestinti valstybė leido vystytis vietinių tautų, - bajų, i, našių, hani kultūroms. Tuo metu susiormavo savitos šių tautų rašto sistemos, suklestėjo vietinės pagoniškos religijos.

Žlugimas[taisyti | redaguoti kodą]

1253 m. Mongolų chano Hubilajaus kariuomenė su 100.000 karių apsupo sostinę Dali. Dėl vieno išdaviko, jie galėjo prasismelkti į miestą, tačiau paskutinis imperatorius Duan Xingzhi pabėgo. Vėliau jis susitaikė su mongolais ir buvo paskirtas Junano vietininku. Dali valstybę pakeitė mongolams pavaldi Liangvang valstybė, kurioje Duan dinastija išlaikė įtaką.