Dakotų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Dakotų kalba
Dakhótiyapi
KalbamaJAV (Pietų Dakota, Šiaurės Dakota)
Kalbančiųjų skaičius21 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
Kilmėsijų
0vakarų sijų
00sijų
000dakotų
Rašto sistemoslotynų abėcėlė
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-3dak

Dakotų kalba (Dakhótiyapi, Dakȟótiyapi) – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų dakotų (sančių). Nors laikoma atskira kalba, lingvistiškai ji greičiau sudaro dvi iš trijų sijų tarmių (kita – lakotų). Dakotų kalbą vartoja ~21 tūkst. žmonių, gyvenančių daugiausia Pietų Dakotoje ir Šiaurės Dakotoje, taip pat vietomis Minesotoje, Nebraskoje ir Kanadoje (Saskačevane).

Išskiriamos dvi dakotų kalbos tarmės, kurios, savo ruožtu, turi patarmes:

  • rytų dakotų: sančių ((Isáŋyáthi: Bdewákhatuŋwaŋ, Waȟpékhute), sisteonų (Sisítuŋwaŋ, Waȟpétuŋwaŋ);
  • vakarų dakotų: janktonų (Iháŋktȟuŋwaŋ), janktonajų (Iháŋktȟuŋwaŋna), aukštutinių janktonajų (Wičhíyena).

Gramatinė žodžių tvarka: veiksnys–papildinys–tarinys. Plačiai vartojami polinksnius. Veiksmažodžiai turi aktyvią, pasyvią ir tranzityvią nuosakas. Turi 3 asmenis, kaitomi skaičiais (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita). Asmenų kaitymo morfologija sudaroma kaitant priešdėlius, o daugiskaitoje pridedama galūnė -pi. Vartojamos enklitinės dalelytės. Jos kaitomos giminėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]