Dagilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carduelis carduelis
Dagilis (patinas)
Dagilis (Carduelis carduelis)
Dagilio giesmė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Kikiliniai
( Fringillidae)
Gentis: Carduelis
( Carduelis)
Rūšis: Dagilis
( Carduelis carduelis)
Paplitimas
Paplitimas

Dagilis (Carduelis carduelis, angl. European Goldfinch, vok. Stieglitz) – nedidelis kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dagilis

Eurazijoje dagilio arealas driekiasi nuo Atlanto vandenyno iki Jenisiejaus. Šiaurinė riba eina per centrinę Skandinaviją, Kamos aukštupį, Obės vidurupį, pietinė – per Viduržemio jūrą, Iraką, Volgos žemupį, pietinį Uralą, Altajų. Taip pat gyvena Britų, Viduržemio jūros salose, šiaurės rytų Afrikoje.

Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus, bet nėra gausus.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dagilis yra panašaus į žvirblį dydžio, labai spalvingas paukštis. Aplink snapo pamatą raudona juostelė, pakaušis ir kaklo šonai juodi. Nuo skruostų ir ausų link gerklės eina balta juostelė. Nugara ir pečiai rusvi, antuodegis balsvas. Ant juodų sparnų plati skersinė geltona juostelė. Vairuojamosios plunksnos juodos su baltomis viršūnėmis, kraštinės su baltomis dėmėmis apačioje. Krūtinė ir šonai rusvi. Pilvas balsvas, pauodegys baltas. Snapas žalsvai baltas, jo viršūnė tamsesnė. Jaunikliai apaugę ilgais tamsiais pūkais. Patinai yra vidutiniškai 80,6 mm ilgio, sveria 16,7 g, patelės – 77,3 mm ilgio, sveria 15,8 g.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paukščio lizdas

Gyvena parkuose, nedideliuose miškuose, giraitėse tarp laukų, įvairiuose krūmynuose (prie upių, griovių, tvenkinių, sodybų, kapinių, pakelių). Įsikuria grupėmis augančiuose ąžuoluose, klevuose, liepose, guobose, nemėgsta grynų pušynų, eglynų ar baltalksnynų.

Lizdus suka medžių (dažniau spygliuočių) apatinėse šakose. Lizdą krauna balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje iš smulkių šakelių, žolių, augalų plaušų, plaukų, skristukų, siūlų. Lizdai tvarkingi, 7-9 cm skersmens, gūžtos gylis 3-4 cm. Deda penkis baltai melsvus, išmargintus retomis dėmėmis kiaušinius. Juos patelė peri 13-14 dienų. Maždaug dar tiek dienų išsiritę jaunikliai būna lizde. Vasaros viduryje ar pabaigoje jaunikliai pradeda skraidyti.

Dagilis – judrus, nuolat čiulbantis paukštis. Ieškodami maisto skraido iš vienos vietos į kitą, neretai lesa kabodami ore. Rudenį ir žiemą laikosi būreliais nuo 5 iki 20 individų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dagilis yra svarbus kenkėjų ir piktžolių naikintojas. Lesa kiaulpienių, pienių, varnalėšų, usnių, žliūgių, dagių, kiečių, trūkažolių, įvairių salierinių augalų sėklas, amarus, obelinio žiedgraužio, obuolinio vaisėdžio, lapsukių, lapgraužių lervas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.