Dafnijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daphnia
Didžioji dafnija (Daphnia Magna)
Didžioji dafnija (Daphnia Magna)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Žiaunakojai
(Wikispecies-logo.svg Branchiopoda)
Būrys: Šakotaūsiai
(Wikispecies-logo.svg Cladocera)
Šeima: Dafnijos
(Wikispecies-logo.svg Daphniidae)
Gentis: Daphnia
(Wikispecies-logo.svg Daphnia)
  • Pogentė Daphnia
D. ambigua
D. arenata
D. catawba
D. cheraphila
D. latispina
D. melanica
D. middendorffiana
D. minnehaha
D. neo-obtusa
D. obtusa
D. oregonensis
D. parvula
D. pileata
D. prolata
D. pulex
D. pulicaria
D. retrocurva
D. tanakai
D. tenebrosa
D. villosa
  • Pogentė Hyalodaphnia
D. curvirostris
D. dentifera
D. dubia
D. galeata
D. hyalina
D. laevis
D. longiremis
D. mendotae
D. thorata
D. umbra
  • Pogentė Ctenodaphnia
D. brooksi
D. ephemeralis
D. exilis
D. lumholtzi
D. magna
D. salina
D. similis
Dafnija per mikroskopą
Dafinijos galva
Dafnijos pilvelis

Dafnijos (lot. daphnia) – smulkūs šokinėjantys gėlųjų vandenų vėžiagyvių (Crustacea) klasės planktoniniai gyvūnai, priklausantys šakotaūsių (Cladocera) būriui. Dar, dėl savo šokinėjančio judėjimo būdo, vadinamos vandens blusomis. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir kituose stovinčio vandens telkiniuose, išskyrus "ekstremalias" vietas, tokias kaip karštieji šaltiniai ir pan. 0.2-5 mm dydžio. Daphnia gentyje yra daugiau nei 100 rūšių, paplitusių visame pasaulyje.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Dafnijos anatomija

Dafnijos maitinasi mažomis maisto dalelėmis, plaukiojančiomis vandenyje, filtravimo būdu. Maistas filtruojamas naudojant filtravimo aparatą, sudarytą iš filopodijų (plokščių, lapo formos kojų), kurios sukelia vandens srovę. Nors filtravimo aparatas yra toks efektyvus, kad gali surinkti net bakterijas, dažniausiai pagrindinę dafnijų "raciono" dalį sudaro planktoniniai dumbliai. Dafnijos dažniausiai minta 1 μm - 50 μm dydžio dalelėmis, tačiau net 70 μm dalelės gali būti randamos jų žarnyne.

Dafnijų kraujotakos sistema atvira. Širdis 20 °C temperatūroje plaka 200 kartų per minutę, žemesnėje temperatūroje sulėtėja. Kraujo ląstelės gerai matomos per permatomą kūną. Deguonies pernešimui dafnijos naudoja hemoglobino baltymą.

Nervų sistema sudaryta iš cerebralinio mazgo, kuris yra galvoje, netoli akies. Jaunos bei suaugusios dafnijos turi vieną sudėtinę akį, o embrionuose matomi 2 akių taškai, kurie susilieja į vieną paskutinėje embrionų vystymosi stadijoje. Sudėtinė akis dafnijai padeda orientuotis plaukiant.

Žarnynas vamzdelio pavidalo, sudarytas iš 3 dalių: stemplės, vidurinio žarnyno ir užpakalinio žarnyno. Viduriniame žarnyne matomos 2 aklosios žarnos. Persitaltiniai susitraukimai stumia maistą tolyn link užpakalinio žarnyno, kol jis pašalinamas. Vidurinis žarnynas padengtas gaureliais, kurie absorbuoja maisto medžiagas.

Gyvenimo ciklas ir vystymasis[taisyti | redaguoti kodą]

Augimo sezono metu (pavasarį ir vasarą) dafnijos dauginasi nelytiniu būdu (partenogenezė). Po kiekvieno nėrimosi patelė subrandina partenogenetinius kiaušinius (jei sąlygos yra tinkamos). Kiaušiniai yra padedami į perėjimo kamerą, kuri yra tarp krūtines ir dorsalinės karapakso dalies. 20 °C temperatūroje embrionai išsirita po 1 dienos, tačiau lieka toliau vystytis perėjimo kameroje. Po maždaug 3 dienų jaunikliai yra išleidžiami iš perėjimo kameros. Jaunikliai atrodo taip pat, kaip suaugusios dafnijos, tik perėjimo kamera dar neišsivysčiusi. Daugumos rūšių jaunikliai turi išsinerti 6 kartus, kol subręsta, t. y. pirmą kartą deda kiaušinius. Pirmą kartą kiaušiniai padedami į perėjimo kamerą 5-10 dienų amžiaus. Suaugusi patelė deda kiaušinius kas 3-4 dienos iki pat mirties (gyvena iki 2 mėn. 20 °C temperatūroje).

Nors augimo sezono metu dafnijos deda diploidinius (2n) kiaušinius, kurie vystosi be pauzės, nepalankiu metų laiku jos deda kitokius kiaušinius. Šie kiaušiniai yra padengti tvirtu apsauginiu sluoksniu ir yra vadinami efipijomis. Efipijoje dažniausiai yra 2 kiaušiniai, kurie yra haploidiniai (1n). Šie kiaušiniai turi būti apvaisinti patinų, kurie taip pat išsirita iš nelytinių kiaušinių. Patinų išsivystymas yra sukeliamas įvairių sudėtingų dirgiklių, tokių kaip padidėjusi konkurencija, vandens telkinio džiuvimas ar krentanti temperatūra. Efipijos yra atsparios nepalankioms sąlygoms, todėl gali peržiemoti, arba išgyventi sausros periodą. Palankiomis sąlygomis iš efipijų išsirita patelės, kurios toliau dauginasi partenogenetiškai.